Apie Tibeto sapnų ir miego jogą
„Sapnų” moterys
Įvairių tautų šamanai įsitikinę, jog bet koks įvykis, nutinkantis realybėje, „užgema” sapnuose. Tad visi reiškiniai ir įvykiai iš pradžių „repetuojami” žmonių sapnuose, paskui „suvaidinami” tikrovėje. Kaip žinia, šamanizmas – tai seniausia dvasinė tradicija, sutinkama visose pasaulio kultūrose. Jo esmė – harmoningas žmonijos ir gamtos ryšys. Įvairių tautų šamanai – Australijos aborigenai, Amerikos indėnai, Tibeto senosios šamanistinės tradicijos „Bon” šalininkai – ypač daug dėmesio skyrė sapnams, mokėjo skaityti jų simboliką, keliauti po paralelinius pasaulius, pasveikti, įgyti dvasinių žinių ir tobulėti sapnuose. Senovės Tibete ypač buvo populiarios „sapnų” moterys (puikios sapnuotojos), kurios galėdavo patarti nelaimėliams surasti išeitį iš beviltiškos padėties, pasirinkti taikliausią atsakymą esminiais gyvenimo lūžio momentais. Jos turėjo geresnį vardą nei paprasti burtininkai ar kerėtojai, nes sapno metu joms atsiverdavo daugiau informacijos, nei paprastiems būrėjams. Tereikėdavo tokiai moteriai išsipasakoti problemą, duoti kokį savo daiktą, kurį ji pasikišdavo po galva, o rytojaus dieną klientas gaudavo reikalingą atsakymą.
Dvasinės žinios
Pastaraisiais metais Vakaruose, ypač JAV, veikia sapnų tyrimo institutai, vyksta sąmoningo sapnavimo seminarai. Tarptautinė Sapnų tyrimo asociacija kasmet rengia tarptautines konferencijas sapnų tyrimo temomis, kuriose dalyvauja antropologai, psichologai, biofizikai, chemikai ir apskritai visi, tyrinėjantys sapnus. Nuo 1991 m. JAV, Virdžinijos valstijoje, Šarlotsvilyje gyvena ir dirba lama iš Tibeto Tenzinas Wangyalas Rimpočė. Jis įkūrė ir vadovauja Lingminča institutui, kuris tyrinėja senosios Tibeto dvasinės tradicijos „Bon” mokymą ir istoriją. Rimpočė yra knygos „Tibeto sapnų ir miego joga” autorius, ne vienerius metus važinėja po pasaulį ir moko visus norinčius Tibeto sapnų jogos. Kažkada šis mokymas buvo slaptas ir jį galėjo praktikuoti tik išrinktieji. Kadangi laikas pasikeitė, tačiau mokymas nepasikeitė – išliko toks pat vertingas ir veiksmingas, tad Rimpočė įsitikinęs, jog tūkstantmetė tradicija nenutrūks, o visi norintys praktikuoti gaus reikalingų žinių ir dvasinės naudos.
Dienos sapnai
„Trečdalį gyvenimo praleidžiame sapnuodami. Ką mes bedarytume, gerus ar blogus darbus, kuo mes bebūtume – žmogžudžiais ar šventaisiais, vienuoliais ar plevėsomis, kiekviena mūsų diena baigiasi vienodai: mes užsimerkiame ir ištirpstame tamsoje. Mums visai nebaisu prarasti savo „aš” užmiegant. Po kurio laiko, kai iškyla vaizdiniai, mes vėl pajuntame save. Egzistuojame sapno pasaulyje, kuris atrodo be ribų. Kasnakt mes patiriame paslaptingiausių dalykų, pereiname iš vieno pasaulio į kitą, tai prarasdami savo sąmonę, tai vėl pajusdami save. Kai pabundame, atsiduriame „realybėje”. Tačiau kažkuria prasme mes tebemiegame ir regime sapnus. Senieji mokymai teigia, jog mes turime pasirinkimą: dieną ir naktį likti miego būsenos ar prabusti iš tiesų”, – sako lama Tenzinas Wangyalas Rimpočė.
Emocijas galima valdyti
Lama siūlo kiekvienam atkreipti dėmesį į savo sapnus, nes jie pasako, kas mes esame iš tiesų. Užmigdami prarandame sąmonę, tad mirties momentu išlaikyti blaivų protą netreniruotai sąmonei tiesiog nepasiseks. Mūsų emocijos, jeigu jos negatyvios, gali nuvesti bala žino kur – į sumaištį ir dvasines kančias. O Tibeto sapnų joga padeda tapti sąmoningu, valdančiu emocijas žmogumi. Šiaip jau kasdienybėje emocijos – teigiamos ir neigiamos – valdo mus, o ne mes jas. Sapnų jogos praktika padeda tapti laisvesniam, nepriklausyti nuo daugelio psichologinių barjerų, kuriuos primetė sociumas ar mūsų pačių įpročiai, rutina. Tibeto sapnų jogai svarbi transformacija – pasikeitimas.
Būtina apsivalyti
Rimpočė pataria prieš miegą apsivalyti: kiekvienas prieš miegą nusiprausia, išsivalo dantis, bet pamiršta apvalyti protą ir emocijas. Labai svarbu užmigti geros nuotaikos ar bent jau ramiai nusiteikus. Mat neigiamos mintys ar emocijos mus ir sapne vers kentėti, iš ryto vėl pabusime blogos nuotaikos. Kaip išeiti iš uždaro rato? Prieš miegą vertėtų padaryti „apvalomuosius” kvėpavimo pratimus. Tiesiog įsivaizduoti, jog iš kiekvieno energetinio centro (tibetiečiai pripažįsta šešias čakras arba energetinius centrus, kurie susiję su penkiais elementais ir šešiais pasauliais, – trimis apatiniais ir trimis viršutiniais) iškvepiame negatyvią energiją ir emocijas. Taip pat prieš miegą patartina smilkyti smilkalus, deginti žvakę – ugnis visose kultūrose reiškia apvalomąją energiją.
Tad, Rimpočės žodžiais tariant, „Mokymas duoda daugybę metodų, padedančių kokybiškai pakeisti mūsų gyvenimą. Tai gerai, nes mūsų gyvenimas svarbus, ir nusipelnėme būti laimingesni. Vis dėlto galutinė sapnų jogos paskirtis – vesti mus išsilaisvinimo keliu. Išsilaisvinti nuo kasdienybės iliuziškumo, o sapnuose – nuo neišmanymo.”
