Liūdnoji vilties šventė
|

Liūdnoji vilties šventė

Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio. Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Sausio 13-oji jiems nieko nereiškė nei tada, nei dabar. Kaip nieko nereiškia ir pati atkurtoji Lietuvos valstybė. Visa Lietuva šių „tautos tarnų“ sąmonėje gyvuoja tik kaip jų kontroliuojamos ir tik jų poreikiams tenkinti skirtos didelės ėdžios. Dėl jiems visiškai nesuvokiamo, jų požiūriu, „naivaus“ ir net „savižudiško“ Sąjūdžio „bepročių“ atkaklumo ir pasiaukojimo be jokio ypatingo reikalo įprastą ir mielą „valstybės“ iškabą „LTSR“ pakeitė nauja – „Lietuvos Respublika“. Jai šokta „tarnauti“ net neturėjus minčių artinti šią iškabą prie tikrovės pripildant ją nauju tautinio ir valstybinio gyvenimo turiniu. Tokie skubiai išvertę kailius „tautos tarnai“, užuot kūrę valstybę, uoliai triūsė kurdami „dvi Lietuvas“, likdami kurti ir akli visur ir visada galiojančiai tiesai, kad valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja. Jeigu jie nors kiek būtų įsimąstę į šią nesenstančią dar šv.Augustino išsakytą tiesą ir mėginę nors šiek tiek ja vadovautis, šiandien Laisvės gynėjų auka didelei visuomenės daliai neatrodytų tuščia ir beprasmė. O „tarnams“ nereikėtų veidmainiškai stebėtis, kodėl daug šalies piliečių vis dar jaučia ilgesį okupaciniam režimui, su kuriuo kovodami padėjo galvas Nepriklausomybės gynėjai. Taip pat nereikėtų propagandiškai piktintis, kodėl tarp jų tokia paklausi vakarykščių okupantų skleidžiama propaganda.

|

Švenčiame pasaulio lietuvių vienybės dieną

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija). Katastrofos priežastys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę priešais. Lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms. Žinią apie „Lituanica” skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino telegramų agentūros.

|

Lapkričio 16-toji – Tarptautinė tolerancijos diena

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į pakantumą skirtingoms nuomonėms, skirtingų tautybių žmonėms, sergantiesiems ir turintiems problemų (dėl alkoholio, narkomanijos). Lietuvos gyventojų vertybių tyrimai parodė, kad geroji lietuvio savybė – darbštumas, o neigiama – nepakantumas (S.Juknevičius. Psichiatrijos žinios, Nr.8, 2001, balandis). Tuo tarpu mokslo fondo ,,Indentity Foundation” (Vokietija, www.identityfoundation.de) atlikta apklausa aštuoniose Europos šalyse rodo, kad tų šalių gyventojams antra pagal svarbą (po laisvės) vertybė yra tolerancija. Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė ) socialinėje plotmėje šis žodis reiškia kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimą, pakantumą kitokiam žmogui. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,Vilmorus” 2003 m. pabaigoje atliko tyrimą ,,Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas”. Tyrimo tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei ,,probleminių” socialinių grupių atstovus, o taip pat įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Žvilgsnis
|

Žvilgsnis

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių. Beveik kasmet prieš sausio 13-ąją mūsų politikai savotiškai bando atiduoti duoklę anų dienų dalyviams. Dalijami medaliai, privilegijos, kiti materialūs ir ne visai materialūs dalykai. Šiemet Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai. Prieš kurį laiką specialiu įstatymu buvo įteisintos visuomenėje nevienareikšmiai vertinamos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams. Dabar skubos tvarka Vyriausybei teikiamas projektas, kuriame numatyta, kad pirmojo laipsnio valstybinės pensijos bus mokamos pirmosios Vyriausybės nariams, kuriems sueina pensinis amžius arba jie tampa pirmos ar antros grupės invalidais. Šiuo metu tokia pensija siekia 552 litus.