Prezidento rinkimai 2009

Prezidentas mūsų politinėje sistemoje atlieka balanso, pusiausvyros tarp įvairių politinės galios centrų vaidmenį. Lietuva pernelyg maža šalis, kad jai vadovautų didelių galių turintis prezidentas, kaip JAV ar Prancūzijoje. Dabar Konstitucijoje numatytų galių visiškai pakanka, kad prezidentas būtų svari figūra mūsų politiniame gyvenime, ypač turint galvoje, kad politinių jėgų išsidėstymas, Seime dažnai būna tikrai fragmentiškas. Juolab matant mūsų visuomenės fragmentiškumą, sunku tikėtis, kad ateityje bus kitaip. Jei būtų atsižvelgta į politikų, politologų siūlymus, rinkti prezidentą Seime, tai šis pusiausvyros taškas būtų pažeistas. Ar šie pasiūlymai nereiškia ir to, kad politikai norėtų “kišeninio prezidento”? Įsivaizduokime, kad, kaip siūlo ne vienas, prezidentą renka Seimas. Tokiu atveju valstybės vadovas atstovautų tik valdančiajai daugumai, nes be jos pritarimo negalėtų būti patvirtinta jokia kandidatūra. Būtent patvirtinta, nes šis postas taptų ilgų derybų, užkulisinių sandorių objektu, ir kalbos apie rinkimus būtų tik formalumas, kaip dabar vyksta su Seimo pirmininko rinkimais. Rezultatas nesunkiai prognozuojamas: prezidentu taptų Viktoro Muntiano, Artūro Paulausko, Arūno Valinsko sukirpimo veikėjas, neturintis didelio autoriteto tiek tarp gyventojų, tiek tarp pačių politikų. Pavyzdžiui, ar tokia rinkimų tvarka sumažintų Rusijos įtaką? Abejonių yra užtektinai. Juk daug lengviau yra susitarti su kelių partijų lyderiais, nei apkvailinti du milijonus piliečių.

Jeigu prezidento rinkimai įvyktų šiandien, tai juos laimėtų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Tokiomis antraštėmis mirga žiniasklaida ir „pranašingieji“ sociologai, gyvenantys ir besikraunantys turtus iš šių pranašysčių. Kuo taip Lietuvos žmones, tiksliau tą grupę, kuri dalyvavo sociologinėse apklausose (prisiminkite, kiek iš jūsų kada patekote į tokias apklausas, kuriose paprastai dalyvauja keli šimtai „statistinių išrinktųjų“) „pavergė“ ši „geležinė ledi“, kartais palyginam net su Margaret Tečer? Aš vis pagalvoju, kuo Dalia Grybauskaitė taip pavergė tautą, kad tapo jos lūkesčių išpildytoja – juk prezidentas yra vienintelis žmogus Lietuvoje, kuriam mandatą suteikė visi piliečiai. Sutinku, kad Dalia Grybauskaitė padarė sėkmingą asmeninę karjerą Briuselyje, Lietuvos ekonomikos kilimo pradžioje vadovavo šalies finansams. Ji susikūrė stiprios moters įvaizdį, atitinka europinius ir TransAtlantinius (suprask už Atlanto yra Meksika ir mums labai svarbu atitikti jos kriterijus, tiesa dar už Atlanto yra ir Kuba, ir JAV…) saugumo reikalavimus. Tačiau ką eurokomisarė davė Lietuvai, mūsų šalies žmonėms? Ar ji sugebėjo mus apginti nuo KRIZĖS? Ar padėjo išsikovoti, kad nebūtų uždaryta veikianti atominė elektrinė iki bus pastatyta nauja? Ar apgynė mus nuo augančių šilumos ir elektros kainų, LEO monopolio? Ar užtarė mus prieš padidėjusių mokesčių baubą? Perspėjo dėl nekilnojamojo turto burbulo?