Grybai

Nuodingus grybus galima suskirstyti į 3 grupes:

• Grybai, kurie erzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, ligonis pradeda vemti, viduriuoti. Po kelių dienų jis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicinine pagalbą ligonis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia ląstelę, ląstelių toksinai. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti skrandį, krūtinės srityje, ligonis vemia, viduriuoja.

TIKRASIS BARAVYKAS (Boletus edulis). Vertingiausias valgomas grybas Lietuvoje.Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga gegužės-lapkričio mėn.įvairiuose miškuose po pušimis, eglėmis, ąžuolais, beržais.Grybingiausia, baravykingiausia pietinė Lietuvos dalis. Priklausomai nuo augavietės kitų aplinkos sąlygų vaisiakūniai skiriasi forma, spalva ir dydžiu.Dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys.Vartojamas šviežias, daugiausia džiovintas, galima marinuoti, sūdyti, šaldyti, taip pat gaminti sultis. Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. Lietuvoje iki šiol rastas didžiausias baravykas svėrė 2,9 kg. Lenkams, vokiečiams, japonams pavyko išauginti vaisiakūnius mėgintuvėlyje, tačiau baravykas lieka miško grybų karaliumi. Pasižymi gydomosiomis savybėmis, vokiečiai spėjo, kad padeda net sergantiems skrandžio piktybinėmis ligomis, džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.

Miškas yra ne tik medienos šaltinis, bet jis atlieka ir apsauginę, sanitarinę bei rekreacinę funkcijas. Miškas, be to, žmonėms teikia daugybę kitų naudingų produktų, tai – grybai, uogos, riešutai, vaistažolės, medus ir pan. Lietuvos miškų dirvožemis labai įvairus, o tai sudaro gana palankias sąlygas miško gėrybėms augti, daugintis ir brandinti derlių. Orientaciniais statistikos duomenimis mūsų miškuose kasmet užauga ir subręsta apie 45 tūkst. tonų grybų, 32 tūkst. tonų – vaisių bei uogų, 2 tūkst. tonų – vaistažolių. Šių produktų bendra vertė, ypač pietryčių Lietuvoje, daugiau kaip du kartus viršija medienos vertę. Todėl visai nenuostabu, kad prasidėjus šių gėrybių rinkimo sezonui, žmonės masiškai plūsta į miškus, dėl ko kyla nemažai problemų: padidėja miško gaisrų pavojus, naikinama miško paklotė ir grybiena, laužomi lazdynai, vaistažolių ir vaiskrūmių kerai. Ankstyvas dar neprinokusių spanguolių, bruknių ir riešutų rinkimas, mažina jų vertę. Šiuo metu už miško gėrybių rinkimą mokėti nereikia, todėl mažai dėmesio skiriama ir jų rinkimo laiko, rinkimo būdų reglamentavimui, lankytojų elgesiui miške ir pan.