Nėštumas

Vaiko gimimas yra kertinis jo gyvenimo akmuo. Gyvenimas, pradėtas prieš devynis mėnesius, užgimus pirmąsyk tęsiasi savarankiškai. Regimasis motinos ir vaiko ryšys – virkštelė – nutrūksta. Gimimas – tai didžiulis naujagimio “žygis”, tad be galo svarbu, kad jis vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Šis perėjimas iš motinos įsčių į išorinį pasaulį kūdikiui yra didelis išbandymas. Jis vyksta staigiai ir nesulaikomai. Pirmasis sąlytis su oru yra stimulas pradėti kvėpuoti. Pirmąkart atsiveria alveolės. Visos gleivės ir išskyros, esančios vaiko plaučiuose, turi būti pašalintos. Plaučiams atsivėrus stimuliuojama širdis. Pastarajai taip pat tenka pakelti daugybę pokyčių, vykstančių gimimo metu ir po jo. Jau motinos įsčiose vaikelis yra jautrus jutiminiams dirgikliams. Sugebėjimas matyti, girdėti, lytėti formuojasi antruoju nėštumo laikotarpiu. Embrionas suvokia skirtumą tarp dienos ir nakties, tačiau šviesą stipriai slopina įsčios ir oda. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis garsai būna prislopinti, tačiau puikiai girdimi. Vaikeliui esant gimdoje kiekvieną sukrėtimą vaisiaus vandenys švelnina, visi lytėjimo dirgikliai švelnesni. Aplinkos temperatūra iki pat gimimo išlieka 37°C. Gimęs kūdikis staiga susiduria su akinančia šviesa, aštriais garsais, vėsa. Taip jis patenka į stresinę situaciją. Todėl tinkama gimdymo aplinka yra be galo svarbi.