Kategorija: Įžymūs žmonės

Pranas Bilevičius – Bilėnas (1898-1942)

Bilevičius (Bilėnas) Pranas gimė 1898 11 11 Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Baigė gimnaziją. 1919 03 05 pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose su bolševikais. 1921 12 18 baigęs Karo mokyklą (IV laida) leitenanto laipsniu paskirtas į 10 pėstininkų pulką. 1923 12 15 perkeltas į 2 pėstininkų pulką. 1925 01 12 suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1931 03 31 perkeltas į Karo mokyklą. 1931 11 23 suteiktas...

Jonas Šliūpas

Gydytojo, aušrininko, visuomenės veikėjo Jono Šliūpo rašytinio palikimo išsaugojimu, archyvo kaupimu rūpinasi jo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Gimė jis Palangoje 1930 m., o 1945 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus, o nuo 1947 m. gyvena JAV. Bendraudami su Vytautu Jono Šliūp, įgyvendinome seną sumanymą – plačiau papasakoti ŽKD leidinių skaitytojams apie aušrininko Jono Šliūpo ryšius su Žemaitija, geriau nušviesti svarbius jo gyvenimo momentus, gyvenimą Palangoje. Žinome, kad Jūs jau esate sukaupęs didžiulį savo tėvo archyvą, tačiau jis vis dar Amerikoje. Ką pasiūlytumėtė...

Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė
Antologijos „Žemaičiai” (1938) įvadiniame žodyje jos sudarytojas Stasys Anglickis rašo: „Smagu yra mums savo tarpe matyti taip nusipelniusį mūsų tautai ir literatūrai vyrą Vydūną ir pirmąją mūsų literatūros laureatę Ievą Simonaitytę, kurie yra kilę iš vokiečių valdytosios Žemaičių dalies. (...) Kad juodu abu yra perdėm žemaitišku, net žemaitiškesniu už kitus, nėra abejonės (...) I. Simonaitytės žemaitiškumą gali pavaizduoti kad ir šioje knygoje spausdinama „Gretė” (ištrauka iš dar nebaigto romano „Vilius Karalius”), kur, nežiūrint į bendrinės kalbos kultūrą, prasiskverbia žemaitiška galvosena, sintaksė ir žodynas....

Jeronimas Kiprijonas Račkauskas (1825-1889)

Kunigas, religinis rašytojas. Pradžios mokslą išėjo Kražiuose, 7 gimnazijos klases Rygoje, mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1851 Varnių kunigų seminarijos profesorius, vėliau ir inspektorius; seminariją perkėlus į Kauną, iki 1887 jos rektorius. Buvo aiškaus lietuviško nusistatymo, iš klierikų reikalavo mokytis lietuvių kalbą. Vyskupas M.Valančius kunigą J. Račkauską vertino ir brangino, o vyskupas M. Paliulionis juo nepasitikėjo, laikydamas per dideliu valdžios šalininku ir nepakankamu rezistentu. Rektorius labai mylėjo klierikus, dažnai atleisdavo net ir didelius išsišokimus prieš seminarijos vadovybę....

Įžymūs Užpalių krašto žmonės

Iš Užpalių krašto kilo, mokėsi ar bent kurį laiką Užpaliuose gyveno daug žymių vyresnės ir jaunesnės kartos mokslininkų, atsakingų ūkio ir visuomenės veikėjų, kultūros darbuotojų. Bonifacas Adomavičius (1930) - technikos mokslų daktaras. Stanislovas Balčiūnas (1943) - žurnalistas. Juozas Baranauskas (1862-1928) - knygnešys. Kazimieras Binkis (1950) - gydytojas. Jonas Boruta - vyskupas. Stasys Dudėnas (1931) - ilgametis Užpalių vidurinės mokyklos direktorius. Kleopas Gaigalis (1879-1857) - inžinierius Kauno radijo stoties įkūrėjas ir viršininkas. Ona Galvydaitė - Bačkienė (1907) - Lietuvių moterų veikėja. Jonas Galvydis -...

Česlovas Kontrimas

Nuo 1926 m. Česlovas Kontrimas dalyvavo daugelyje parodų, surengė apie 100 personalinių. Dailininko kūrinių yra įsigiję žymiausi Lietuvos muziejai, privatūs asmenys, užsienio kolekcionieriai. Įdomu tai, kad po 1930 m. pirmosios „Nepriklausomųjų” dailininkų draugijos parodos, kuri vyko Kaune, metu pirmąją menininko akvarelę įsigijo įžymus poetas ir kunigas Maironis, tuo įkvėpdamas jaunuolį tolimesnei kūrybai. Č. Kontrimo interesų ratas buvo labai platus. Itin vertigas jo rašytinis palikimas. Įdomi jo dokumentinė gimtojo kaimo kronika. Na, o Č. Kontrimo piešti lietuviškų kryžių – „saulučių” – atvaizdai (dailininkas juos...

Jonušas Radvila (1612-1655)

Jonušas Radvila (1612-1655)
Jonušas Radvila (1612-1655). Jis – didysis LDK etmonas ir Vilniaus vaivada, didžiojo etmono Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės sūnus. Jonušas buvo vienas iš paskutiniųjų Biržų atšakos Radvilų giminės atstovų. Žinoma, kad jis baigė kalvinų mokyklą Biržuose, Koidanovo ir Slucko gimnazijas. Po to mokėsi Leipcigo, Leideno, Altdorfo universitetuose. Kaip ir daugelis kitų tais laikais gyvenusių didikų vaikų, J. Radvila savo politinę ir karinę karjerą pradėjo labai anksti. 1632 m. jis su delegacija buvo pasiųstas į Olandiją ir Angliją notifikuoti apie karaliaus Vladislovo...

Jonas Variakojis (1892 – 1963)

Gimė Jonas Variakojis 1892 metų gegužės 20 dieną Rinkuškiuose. 1913 metais baigė Estijoje Pernavos gimnaziją. Atvyko į Vilnių. Vasarą padirbėjęs Antano Smetonos redaguojamame laikraštyje "Vilnis", rudenį įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 metais iš trečio kurso buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Baigęs Vladimiro karo mokyklą, Jonas Variakojis 1917 metais buvo išsiųstas į Austrijos frontą. Kariauti teko neilgai. Po bolševikų perversmo Rusijoje J. Variakojis atvyko į Voronežą, dalyvavo antrajame lietuvių karių suvažiavime Peterburge. 1918 metų vasario pabaigoje buvo deleguotas...

Adolfas Sprindis (1921-1986)

Prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Lankė Varnių pradžios mokyklą, anksti pradėjęs dirbti, mokėsi savarankiškai, po to neakivaizdžiai Kauno "Aušros" gimnazijoje, Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Nuo 1951 jame dėstė. Debiutavo prozos kūriniais, nemažai kūrinių paskelbė vokietmečio spaudoje; priklausė V. Krėvės globojamam literatų būreliui. Pokario metais atsidėjo moksliniam darbui. Išleido autentiška šaltinių medžiaga pagrįstas monografines knygas: “Lietuvių literatūros kritika. 861-1905”, “Povilas Višinskis”, “Žemaitė”. Parengė literatūrinio palikimo rinkinių (S. Matulaičio, P. Višinskio, A. Krikščiukaičio-Aišbės), paskelbė literatūros mokslo ir kritikos straipsnių. Išleido apsakymų rinkinius: “Ateina šeštadienis”, “Trylika zuikių”, “Senelė...

Mykolas Mikalojus Oginskis (1849-1902)

1873 m. vasario 21 d. M.M.Oginskis iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, to paties pavadinimo miestelį, keletą palivarkų Telšių valsčiuje ir tapo paskutiniuoju Plungės dvaro valdytoju.. Tapęs Pungės šeimininku, M.M.Oginskis iš karto ėmėsi reformų. Dėl to nukentėjo kai kurių valstiečių interesai, ir kunigaikštis greitai susilaukė vietinių gyventojų pasipriešinimo, ilgą laiką net bylinėjosi su jais. Palaipsniui santykiai sunormalėjo, nes M.M.Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių...