Metalas

Nors saulė iš palapinės vėl iškrapštė 9 val., šį kartą nutariau neskubėti. Užsukau į “Metal Marketą”, ne tiek ką nors pirkti, kiek akis paganyti ir pasirinkti idėjų kitam kartui. Gal sunku patikėti, tačiau 100% teisūs tie, kurie sako, kad vieną kartą pabuvęs Wackene būtinai norėsi čia grįžti. Aš jau dabar neabejoju, kad vėl važiuosiu. Reikia pajusti visą festivalio atmosferą, jos niekaip nenupasakosi. Taigi festivalio zonoje aš tik 12:15. Iš karto prie “Black” scenos, kur gros AMON AMARTH. Šiai dienai čia suplanavau išvysti net 6 iš 8 grupių. Nusimatė “karšta” dienelė, be to, saulė išdžiovino šiaudus, kurie labai dulkėjo. Bet vokiečiai ir tam pasiruošė. Už scenos aptvaro buvo šlangai, iš kurių apsauginiai laikas nuo laiko laistė įkaitusią publiką. Tikrai pavyzdinga organizacija!

Rugpjūčio 2-oji, antroji festivalio diena. Programa tokia didelė, kad prasidėjo 10 val., o pabaiga – tik 3 val. nakties! Tad galite įsivaizduoti, kiek ištvermės reikėjo žiūrovams. Aš įsitikinau, kad geriau iš festivalio zonos neišeiti iki to momento, kol neapsisprendi nebegrįžti, nebent išeini ilgesniam laikui, nes kiekvieną kartą įeinant tikrina iš naujo, taigi gaištamas laikas. Be to, padėtį labai pablogino nelemta stichija. Visą naktį tęsėsi stipri liūtis, taigi festivalio zonos prieigose ir joje buvo toks baisus purvynas, kad kojos klimpo ir jas vos galėjai ištraukti. Žiūrovai jau iki įėjimo buvo visi purvini, ne ką geresnė padėtis ir prie scenų. Savo kailiu teko patirti tai, ką anksčiau matydavau tik nuotraukose.