Kategorija: Žemės ūkis

Viduramžių epochoje daugelyje Europos šalių dekoratyvinės sodininkystės menas pergyveno didelį nuosmukį ir sąstingį. Buvo apsiribojama nedideliais, utilitarinės paskirties vienuolynų ir pilių sodais, kuriuose dažniausiai buvo auginami įvairūs vaistiniai bei prieskoniniai augalai. Jie buvo reguliaraus išplanavimo, suskirstyti į kvadratinius ar stačiakampius plotelius. Tiek mokslo, tiek meno vystymąsi viduramžiais labai ribojo bažnyčia. Nepaisant to soduose pasirodė ir kai kurie nauji elementai - labirintai, kurie vėliau tapo labai populiarūs renesanso epochos ir barokiniuose soduose. Žymiai didesni ir prabangesni sodai viduramžių epochos pabaigoje (XIII - XIV a.)...

Parkų kūrimo meno istorinis vystymasis yra tampriai susijęs su apskritai visos dekoratyvinės sodininkystės ir jos tradicijų istorine raida. Bene anksčiausiai dekoratyvine sodininkyste buvo susidomėta Senovės Egipte (3000 - 1000 m. pr. Kr.). Iki šių dienų išlikę faraonų kapaviečių radiniai (antkapiniai bareljiefai, kapaviečių sienų piešiniai, augalų liekanos šalia faraonų palaikų...) liudija apie gana aukšto lygio to meto dekoratyvinės sodininkystės kultūrą ir tradicijas. Senovės egiptiečių sodai buvo taisyklingos (dažniausiai stačiakampio) formos, apsupti aukštos 3 -4 m akmeninės, molinių plytų ar plūktinės molio tvoros, kuri ne...

Lie­tu­vo­je di­de­lių ag­ras­tų plo­tų dar kol kas nie­kas ne­au­gi­na. Jie to­li gra­žu nė­ra to­kie po­pu­lia­rūs kaip JAV ar Ka­na­do­je, ta­čiau bent po ke­lis šiuos uo­gak­rū­mius ga­li­ma ras­ti be­veik kiek­vie­no­je mū­sų kraš­to so­dy­bo­je. Šį­kart – apie ag­ras­tų ken­kė­jus ir li­gas. Ag­ras­ti­nis ūg­li­nis ama­ras (Ap­his gros­su­la­riae Kalt.) čiul­pia ag­ras­tų ūg­lių bei vir­šu­ti­nių la­pų sul­tis. Kai ka­da šis ama­ras kar­tu su ser­ben­ti­niu ama­ru iš­plin­ta ir juo­dų­jų bei rau­do­nų­jų ser­ben­tų plo­tuo­se. Ūg­liai nu­sto­ja aug­ti, de­for­muo­ja­si, iš­kryps­ta, jų vir­šū­nė­se la­pai bū­na su­si­rai­tę ir su­trauk­ti į kuokš­tus. Vė­liau to­kie...

Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga nuo lie­pos vi­du­rio iki rug­pjū­čio pa­bai­gos. Po to au­gi­mas su­lė­tė­ja ir pra­si­de­da žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­ja, ku­ri tę­sia­si iki ve­ge­ta­ci­jos pa­bai­gos ir ki­tą pa­va­sa­rį. Pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti – ra­vė­ti ar purkš­ti her­bi­ci­dais – pik­tžo­les, braš­kes sau­go­ti nuo li­gų ir ken­kė­jų, pa­pil­do­mai tręš­ti bei lais­ty­ti rei­kia pra­dė­ti tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo (lie­pos vi­du­ry­je ir ant­ro­je mė­ne­sio pu­sė­je). Vė­liau pa­ska­ti­nus au­gi­mą, lie­ka ma­žiau...

Aro­ni­ja - vai­si­nis, vais­ti­nis, me­din­gas, tech­ni­nis au­ga­las. Pa­gal vi­ta­mi­no P kie­kį aro­ni­jai nė­ra ly­gių. Au­ga­lai de­ko­ra­ty­vūs, kom­pak­tiš­ki; žy­di bal­tais žie­dais, su­telk­tais skė­ti­niuo­se žie­dy­nuo­se. Žie­dai pra­si­sklei­džia pra­ėjus pa­va­sa­ri­nėms šal­noms; žy­di gau­siai ir il­gai - dau­giau kaip dvi sa­vai­tes. Va­sa­rą krū­mų la­pai tam­siai ža­li, bliz­gan­tys, ru­de­nį – ug­ni­niai rau­do­ni. Krū­mus puo­šia ir stam­bios, be­veik juo­dų uo­gų ke­kės. Aro­ni­jų krū­mai pui­kiai at­ro­do ir pa­vie­niui, ir gru­pė­mis. Tin­ka gy­va­tvorėms, ap­sau­gi­nėms juos­toms prie ke­lių, ge­le­žin­ke­lių, ga­my­bi­nėms te­ri­to­ri­joms ap­žel­din­ti. Ypač gra­ži aro­ni­ja įskie­py­ta į pa­pras­to­jo šer­mukš­nio ka­mie­ną. Aro­ni­jos ge­rai...

Paprastai kaimietis nori viską iš anksto apskaičiuoti: dirbti ir užsidirbti jei ne prabangai, tai bent pragyvenimui, dažnai nevertindamas net savo išlieto prakaito kainos. Šia prasme ne išimtis ir Misiūnų kaime gyvenančių ūkininkų Mildos ir Antano Lisevičių šeima. Ir patiems pragyventi, ir vaikams į mokslus leisti labai reikalingas pinigas. Todėl šeima, niekada nesikračiusi juodo darbo, laikė ir karves, ir porą paršavedžių, pardavinėjo paršelius, augino javus... Bet tiesiog rankos nusviro, kai prieš kažkiek laiko smarkiai krito ir kiaulienos, ir paršelių, už kurių porelę pirkėjai siūlydavo...