Vartotojai

Manyčiau, nemažai žmonių, juos paklausus, ar Lietuvoje klientas, vartotojas turi kokių nors teisių, atsakytų: “Turi teisę rinktis”. Visai logiškas atsakymas: jei nori pigesnių prekių, eini į turgų, o ten, klausk neklausęs apie kokybę, – vis tiek rizikuoji. Žinoma, tikriausiai niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, batai, nusipirkti už 40 Lt, labai ilgai tarnaus. “Gal šį sezoną, manai, jų pakaks, gal…” Tačiau jeigu firminėje parduotuvėje už avalynę tenka pakloti kelis šimtus, vis dėlto jautiesi užtikrinta: nusipirkai kainą atitinkančius geros kokybės batus. O čia po savaitės netikėtai… tarkim, atsiklijuoja puspadis arba ima ir suplyšta per siūles… Taip nebūna? Būna, būna… Merfio dėsnis galioja visiems vienodai. Dar tuo neįsitikinai?! Asta jau. Kai jos brangiai kainavęs batelis, vos keliskart apsiautas, suplyšo, puolė ieškoti kasos kvito, kad galėtų įrodyti, jog pirko būtent šitoje parduotuvėje ir kad garantijos laikas dar nepasibaigęs. Žinojo – be pirkinį patvirtinančio dokumento nėra net mažiausios prasmės reikšti kokių nors pretenzijų. Atsakymas aiškus: gal batus pirkote visai kitur… gal prieš penkerius metus!