Keistas elgesys
|

Keistas elgesys

Prieš metus turėjau panelę, labai ją mylėjau. Tada ji buvo draugiška, nuoširdi. Neseniai ją sutikau, pareiškiau norą vėl draugauti, bet ji atsisakė. Pats jaučiu ir draugai sakė, kad ji mane dar vis myli, bet jos elgesys… Šalta, abejinga ir iš viso žiauriai pasikeitusi. Kodėl ji taip elgiasi? Kodėl laiko mane didžiausiu savo priešu? Aš jos nebepažįstu. – klausia Marius. Milda pataria: Ir tu tai vadini keistu elgesiu? „Ak, kokios jūs, moterys, nepaaiškinamos ir nenuspėjamos, kaip amžinas rebusas ar sudoku, tik su trimis žinomaisiais… Verčiau išgyvensime dar vieną Anatolijų ar Katriną negu dar vieną PMS sukeltą emocijų audrą…” Užteks, po velnių! Iškart atsiprašysiu už savo mužikišką toną, bet esu pikta. Nuo pat vakar ryto pikta. Kai maniškis su savo iš Airijos atskridusiu draugeliu nubudo iš šventinės komos ir atsidarė MANO specialiai progai saugotą šampo butelį. Tada išėjo cigarečių ir dingo pusei paros, o parsiradę jau nebesugebėjo pakilti į ketvirtą aukštą, tad teko man su kūdikiu ant rankų spengiant šiaurės vėjui tuos galvijus kaip nors suvaryti į gardą ir dangstyti nuo pašaipių praeivių žvilgsnių. Būdama supratinga ir tolerantiška, lūpą sukandusi vis dar šypsausi. „Mildute, gerute, gal gali mane iki Druskininkų pamesti”, – graudžiai sumekena Airijos ožiukas. „Na na, – pajutau valdžios vairą savo rankose, – sanatorijos prireikė ar mineralinio vandenėlio pakaks?” „Ne, ten manęs viena mergaitė laukia…” KAS TOKIA? MERGAITĖ?

Kas yra „mūsų elgesys“ ir kaip su juo kovoti?
|

Kas yra „mūsų elgesys“ ir kaip su juo kovoti?

Mūsų elgesys – sudėtingas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jam nieko negalima padaryti, taigi jei lemta būti nelaimingam, vadinasi, taip ir bus. Kas nori, aišku, tegul taip mano, neuždrausi. Tačiau kiekvienam, kuriam atgrasi pjauti vedamos avies dalia, siūlau imtis priemonių savo elgesiui pakeisti. Ką turiu galvoje? Pasitelkime sveiką nuovoką. Jeigu yra mechanizmai, kurie lemia psichikos aparato veiklą, dar daugiau – jeigu šie mechanizmai mums žinomi, kodėl gi jų neėmus kontroliuoti ir nepadėjus sau pirmiausia perprasti tuos mechanizmus (tai yra savo psichiką), o paskui pradėti juos naudoti savo interesams? Akivaizdu, kad kiekvienas judėjimas vyksta mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Vežimas savaime rieda nuo kalno, elektros srovė laisvai teka laidais, o vėjas iš aukšto slėgio srities pučia į žemo slėgio sritį. Mūsų psichika ne išimtis, ji taip pat stengiasi rasti paprastus sprendimus, visaip vengia sunkumų ir nenori nelygios kovos su savimi. Tačiau gyvenimas – dar sudėtingesnis dalykas už psichiką (juk psichika – tik viena jo dalis), tad jeigu viską paliksime savieigai, kada nors jis vis tiek prieis liepto galą. Pažvelkite į žmones, kurie elgėsi tokiu būdu, pavyzdžiui, į narkomanus ir alkoholikus. Su gyvenimo sunkumais jie susitvarkė labai paprastai – vengimo reakcijų būdu; jie pataikavo savo malonumams nesijaudindami dėl pasekmių, galiausiai tikrą gyvenimą iškeitė į menamą.

Jūsų vaikų elgesys ne namuose
| |

Jūsų vaikų elgesys ne namuose

Išleisdami vaikelį iš namų pasirūpiname, kad jis būtų švarus, susišukavęs, dailiai aprengtas, tačiau dažnai ignoruojame tai, kad jau ,,pampersinis” mažylis turi savo nuomonę ir – tam tikra prasme – savo gyvenimą. Jis jau pažįsta draugystės saldumą ir konkurencijos pradžiamokslį, jam jau yra sopėjusi širdelė dėl patirtos neteisybės ir džiūgavusi iš džiaugsmo. Nors beveik visada galite būti šalia, galite liūdėti ir džiaugtis drauge su savo mažyliu, tačiau labai mažai galite kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime. Tai, kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko gyvenime, gali papasakoti pats vaikas (paprastai tai priklauso nuo tėvų ir vaikų ryšio, šeimos narių temperamento, amžiaus ir pan.) arba suprasite stebėdami saviškio bendravimą su draugais. Gali būti, kad apie savo atžalą nugirsite iš kito tėvo arba auklėtojos (mokytojos). Kartais tos žinios bus geros, o kartais – tokios, kokių nenorėtumėte išgirsti. Jei tai yra universalūs dalykai (pavyzdžiui, vaikai pešasi dėl žaislo ir jis yra atimamas; jūsų vaikas trenkia kitam vaikui, ir kitas tėvas jį sudrausmina; vaikai yra paprašomi sutvarkyti žaislus ir t. t.), be jokios abejonės, namų šeimininkas turi teisę to paprašyti. Jei jums nepatinka, kad jūsų vaikas svečiuose yra prašomas susitvarkyti ir / ar nesimušti, būti mandagus – ką gi, manau, greitai jūsų vaiko niekas nebekvies į svečius. Sutikdami leisti vaikui pasisvečiuoti pas kitus žmones perduodate atsakomybę už savo vaiką, ir jie gali reikalauti, kad jūsų vaikas būtų kultūringas.

Kalba konferencijoje “Destruktyvus elgesys ir alkoholis”
|

Kalba konferencijoje “Destruktyvus elgesys ir alkoholis”

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Gerbiamieji mokslininkai ir visuomenininkai, visi, kurių neįveikė abejingumo ir prisitaikymo atmosfera. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad būtent čia, prezidentūroje, autoritetingiausiu politiniu lygmeniu, vėl grįžtama prie girtuoklystės ir nugirdymo problemos. Prie problemos, kuri yra ne pavienių nelaimėlių, bet visos mūsų šalies bėda, pavojus mūsų ateičiai, neatsitraukianti grėsmė Lietuvos žmonių dvasinei, psichinei ir fizinei stiprybei. Noriu dar kartą padėkoti Prezidentui, kuris atsilaikė prieš didžiulį, jokių sąžiningos diskusijos taisyklių nepaisantį spaudimą bei puolimą ir pasirašė alkoholio reklamą ribojantį įstatymą. Tenka tik stebėtis ir didžiuotis mūsų mokslininkų, medikų, visuomenininkų atkaklumu, aštriu pilietinės atsakomybės jausmu, kad jie muša pavojaus varpais dėl alkoholio nulemtos destrukcijos. Muša, nepaisydami alkoholio pramonei už grašius pataikaujančių universitetų rektorių ir sporto vadovų. Nepaisydami gėdingų suinteresuotos žiniasklaidos atakų prieš kiekvieną, kuris drįsta abejoti alkoholio reklamos nekaltybe. Ribojimų priešininkai nuolat kalba apie pozityvias ugdymo priemones, jaunimo užimtumą, tačiau ar daug šia linkme valstybė padarė per septyniolika Nepriklausomybės metų? Tik pavienių asmenų, dvasininkų, medikų, visuomenininkų pasiaukojimo dėka lyg mažytės salelės prasigėrusios visuomenės jūroje radosi vietos, kuriose nuosekliai rūpinamasi alkoholikų ir narkomanų reabilitacija.

Vaiko elgesio problemos
| |

Vaiko elgesio problemos

Būna etapų, kai bemaž kiekvieno vaiko elgesyje galima įžvelgti problemų. Kada dėl jų reikėtų kreiptis į psichologą? Viena iš labiausiai paplitusių „vaikiškų” problemų – hiperaktyvumas. Nerimaudami dėl pernelyg aktyvaus vaiko tėvai bando taikyti bausmes, mano, jog su vaiku būtina elgtis griežčiau. Iš tiesų toks elgesys nėra tinkamas – hiperaktyviam vaikui būtina padėti, juk jis neretai pavargsta pats nuo savęs. Toks vaikas negali ilgesnį laiką nusėdėti vienoje vietoje, patylėti, paklusti instrukcijoms. Hiperaktyvūs vaikai apsunkina pedagogų darbą, jie labai judrūs, aikštingi, impulsyvūs ir neatsakingi. Jie tiesiog pavydėtinai reguliariai užkliudo, numeta įvairius daiktus, stumdo bendraamžius, sukuria konfliktines situacijas. Tokiam vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį, jis lengvai atsitraukia nuo veiklos, užduoda daugybę klausimų, tačiau retai sulaukia atsakymų į juos. Pastebėjusiems tokį atžalos elgesį tėvams būtina laiku kreiptis į psichologą. Specialistas jiems patars, kaip bendrauti su hiperaktyviu vaiku, jį auklėti. Tokiems vaikams būtinas dienos režimas. Dirbti su vaiku pageidautina dieną, o ne vakare. Krūvius dalinkite trumpais, bet dažnais laiko periodais, darykite aktyvios veiklos pertraukėles. Duokite trumpus, aiškius nurodymus. Beje, pernelyg pasyviems vaikams ne mažiau nei hiperaktyviems reikia psichologo pagalbos. Ypač jei vaikas anksčiau buvo pakankamai aktyvus, tačiau staiga ėmė ir užsisklendė savyje.