Ką delne mums neša HTML 4.0?
| |

Ką delne mums neša HTML 4.0?

Didžiausioji naujovė – sritys (frames). Anokia čia naujovė, gūžtels pečiais ne vienas, juk jos yra jau nuo pat NN 2.0. Tad ši specifikacija tik įteisino tai, kas jau buvo naudojama kelis metus. Pasikeitė tik srities aprašymas. Dabar sritis kuriama taip:


Pasirinkite, apie kokias mūsų teikiamas paslaugas norėtumėte

gauti daugiau informacijos:

Kompiuterių pardavimai

Projektai

Serviso paslaugos

Šiame pavyzdėlyje aprašoma 250×400 sritis dešinėje ekrano dalyje, buri nėra “įrėminta”. Apraše esantį tekstą ekrane pateikia tik HTML 4.0 specifikacijos dar nesuprantančios Voratinklio naršyklės. Pavyzdžio pabaigoje iliustruojama, kaip informacija “nukreipiama” į sritį.

Jei naudojate IE 4.x arba NN 5.x naršyklę, tada galite spragtelėti šią nuorodą, jei norite pažiūrėti, kaip naršyklė veikia su sritimis.

HTML 4.0 įteisino ir objekto žymenį (object), kuris naudojamas įvairių “intarpų” pateikimui: Java-apletams, video ir audio srautams. Jis pakeičia daugelį dabar naudojamų “specializuotų” žymenų (pvz., applet, img ar embed). Didžiausias pavojus – kuriant WWW puslapius “neužmiršti” senesniųjų naršyklių. Tad nuorodas teks dubliuoti, pvz.,

Jei naudojate IE 5.x arba NN 4.5 naršyklę, tada galite spragtelėti šią nuorodą, jei norite pažiūrėti, kaip naršyklė veikia su BMP objektu.

Dauguma 3.x specifikacijos patobulinimų, skirtų lentelėms, palikta, tačiau yra ir įdomių papildymų: pvz., grupuoti stulpelius, o jų atributus pateikti lentelės pradžioje (

ir

); atskiri skyriai lentelės antraštei (, ), lentelės vidui () ir “parašui” ().










PaslaugaAprašasĮkainiai
Teikiamų paslaugų sąrašas
Spausdintuvų remontas HP ir Epson garantinis remontas

įvairių spausdintuvų negarantinis remontas

 Klientams nemokamai

Žr. bendrą paslaugų įkainių puslapį

Jei naudojate IE 4.x arba NN 5.x naršyklę, tada galite spragtelėti šią nuorodą, jei norite pažiūrėti, kaip naršyklė veikia su lentelėmis.

Formose taip pat numatyta keli naudingi papildymai: Galimybė parinkti tabuliacijos eilę ir greitojo pasirinkimo klavišus. O žymuo

Iki šiol nebuvo griežtai apibrėžtas dinaminių HTML puslapių kūrimas. Naujoji specifikacija įtraukė naują direktyvą, aprašančią puslapių kalbą. Ir nors WWW puslapyje galima naudoti kelias skirtingų kalbų

Įeikite!

O HTML 4.0 rimtumą parodo DTD (dokumento tipo aprašo) įjungimas. Kol kas numatomi trys dokumento tipai: griežtasis (scrict), nevaržomas (loose) ir sričių (frameset), kurie nurodomi pačioje WWW puslapio pradžioje, pvz.,

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

| |

Mano Interneto paslaugų tiekėjas man leidžia laisvai krautis iš Interneto programinę įrangą sakydamas, kad ši paslauga įeina į abonementinį mokestį. Ar tai teisėta?

Kartais tai teisėta. Daugybe paslaugų mazgų operatorių yra nusipirkę licenzijas iš leidėjų, suteikiančias teisę platinti programinę įrangą savo abonentams. Kartais jie pateikia savo abonenams sąlyginai ir visiškai laisvai platinamas programas pabandymui ir jei klientai pageidauja tolimesniam naudojimui. Jei jums kyla įtarimas, kad gali būti platinama piratinė programinė įranga, pasiteiraukite programinės įrangos leidėjo, ar iš tiesų jūsų operatoriui suteikta reikiama licenzija.

| |

Kompiuterinių programų teisinės apsaugos reglamentavimas tarptautinėje teisėje

Mūsų valstybė, kurdama intelektualinės nuosavybės apsaugos sistemą, turi laikytis tarptautinių sutarčių, kurias ji pasirašė arba prie kurių prisijungė, reikalavimų. 1992 metais Lietuvos Respublika tapo Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nare. WIPO yra viena iš 16 specializuotų įstaigų, įeinančių į JTO sistemą. Konvencija dėl WIPO įkūrimo buvo pasirašyta 1967 metais Stokholme. WIPO veiklos tikslas – palaikyti ir didinti intelektualinės nuosavybės autoritetą visame pasaulyje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pramonės ir kultūros plėtojimui, skatinant kūrybinį aktyvumą ir remiant technologijų perdavimą ir literatūros bei meno kūrinių platinimą.

|

Lietuvoje pabaigta diegti numerio perkeliamumo paslauga

Nuo 2006 m. vasario 1 dienos visi telefono ryšio naudotojai, pasinaudoję numerio perkeliamumo paslauga, gali gauti visas telefono ryšio operatorių teikiamas paslaugas. Išsaugodamas savo numerį, vartotojas gali rinktis bet kurį paslaugų teikėją pagal jam svarbius kriterijus: paslaugų kokybę, kainas, teikiamų paslaugų įvairovę, klientų aptarnavimo kokybę, taikomas nuolaidų sistemas. Naudodamasis kito judriojo telefono ryšio teikėjo paslaugomis, vartotojas gali naudotis ne tik balso perdavimo paslauga, bet ir trumpųjų žinučių (SMS), vaizdo žinučių (MMS) bei visomis kitomis judriojo telefono ryšio teikiamomis paslaugomis. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, iki 2006 m. vasario 1 d. numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 61 367 vartotojai. “Numerio perkeliamumo paslauga vartotojams suteikia laisvę ir galimybes rinktis geriausiai jo poreikius atitinkančio operatoriaus paslaugas ir kartu išsaugoti savo turimą telefono numerį”, – sakė RRT direktorius Tomas Barakauskas. – “Veikiant numerio perkeliamumo paslaugai, didėja ir konkurencija tarp tokias telefono ryšio paslaugas teikiančių operatorių, kadangi jiems tampa svarbu ne tik pritraukti į savo tinklą kuo daugiau naujų abonentų, bet ir išsaugoti jau esančius”, – pažymėjo T. Barakauskas.

|

Baigmės žodelis cepelinams ir kulinarinių leidinių leidėjams

Baigiant belieka pridurti, kad tas, kas paragaus bent vieną iš mažulytės dalelytės aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, žemaičių, kuršių, klaipėdiečių valgių ir po to išdrįs teigti, kad Lenkijos žydelio Lietuvon atvežtas cepelinas yra lietuvių nacionalinis valgis, tokio asmens belieka tik gailėtis, – nes jis neturi ne tik liežuvio… Tačiau cepelinų niekinti irgi nereikėtų, nes Lietuvoje jie yra paplitę, lietuvių skrandžiai su jais puikiai susidoroja (koks nors graikas arba italas galu galuotųsi, o japonas tai jau tikrai numirtų). Lietuvių skrandžiai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, organizmui reikalingų kalorijų, šimtmečiais susiklosčiusių virškinimo trakto sąvybių su pasigardžiavimu ir nauda savo organizmui gali neribotais kiekiais valgyti rūkytus lašinius su duona, bulves su mėsa, aišku, vėdarus su spirgučiais, kugelį su kiaulių kojomis, cepelinus su mėsa ir spirgučių su grietine padažu, taip, kad taukai net per barzdą varvėtų, o patys valgytojai storėtų, penėtųsi, plėstųsi į visus šonus ir vaikelius atitinkamai maitintų, tik kiek tai į naudą sveikatai, giminės ateičiai, palikime kiekvienam sulyg savo protu nuspręsti…

| |

Lolita – nekaltybės ir nedorybės mišinys

Lolita – sutrumpintas ispaniškas Doloresos vardas. Taip Vladimiras Nabokovas pavadino savo romano „Lolita”, išvydusio šviesą 1958 metais Amerikoje, pagrindinę veikėją. Skandalingo siužeto ir erotinių scenų dėka romanas akimirksniu tapo bestseleriu… Šiandien atsiras nemažai žmonių, neskaičiusių romano, tačiau Lolitos vardą žino visi. Vargu ar galėjo V. Nabokovas numatyti, kad jis suteiks vardą vienam kultinių XX-ojo amžiaus antrosios pusės įvaizdžių. Ir XXI-ajame amžiuje Lolitos įvaizdis – vis dar mados viršūnėse.Lengva V. Nabokovo ranka sukurtas paveikslas, pasauliui išgirdus provokuojančią jaunos mergaitės ir pagyvenusio vyro meilės istoriją, peržengė literatūrinio žanro rėmus. Matyt, įvyko kažkoks sutapimas: visuomenė, kurioje 1950 metų pabaigoje prasidėjo iki tol nematytas jaunimo maištas, pamėgo šią literatūrinę veikėją ir pavertė ją mados ikona. Galima sakyti, Lolita netgi tapo hipių, pasisavinusių iš jos mėgavimosi savimi infantilumą kartu su nepaklusnumu ir įžūlumu, įvaizdžio skelbėja. Tam, kad pavirstų madingu produktu, įvaizdžiui būtinas vaizdinis įsikūnijimas. Tai įvyko1962 metais pasirodžius Stenlio Kubriko filmui „Lolita”, kuriame debiutavo Sue Lyon. Būtent jos išvaizda, filmui pasirodžius ekranuose, tapo pirmuoju gausių pamėgdžiojimų pavyzdžiu. Bet kas gi tokio ypatingo slypi šioje merginoje – paauglėje? Paslaptis paprasta: nekaltybės ir nedorybės mišinys.

„Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Sokratas, Platonas ir Aristotelis
| |

„Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Sokratas, Platonas ir Aristotelis

Sokrato (470-399 pr.Kr.), didžiojo senovės graikų mąstytojo, atsiradimas nebuvo netikėtas: iki jo buvo visa mokykla sofistų (gr. sofisma – gudrybė, išsisukimas), kurie negatyviai traktavo natūrfilosofiją ir visokį teigiamą žinojimą. Gamtos vietą užėmė žmogus. Pvz., Protagoras (490-420 pr. Kr.) savo kredo suformulavo taip: „Žmogus – visų daiktų matas”. Pagal šią formulę tiesa negali būti objektyvi, ji subjektyvi, skonio reikalas. Įvyko žmogiškojo pažinimo reliatyvizavimas. Kitas sofistas Gorgijus (480-380 pr. Kr.) apskritai mėgo kalbėti ne apie tiesą (pažinimo teorijos kategorija), o apie tikroviškumą (psichologijos kategorija). Sofizmų pavyzdžius pateikia Platonas (428-347 pr.Kr.) savo dialoge „Eutidemas”. Štai vienas iš sofizmų: „Tai, ko tu nepametei, tu turi; tu nepametei ragų, vadinasi, tu juos turi”. Sofizmų analizę pateikia Aristotelis (384-322 pr.Kr.) kūrinyje „Apie sofistinius paneigimus”. Nemanau, kad sofistai nusipelno tiktai neigiamo vertinimo. Jie daug nuveikė paradoksų, sprendinių logikoje, eristikoje (moksle apie ginčą), o svarbiausia, jie paruošė sąlygas atsirasti Sokratui. Iš sofistų Sokratas paveldėjo skeptišką požiūrį į natūrfilosofiją, abejingumą gamtos pažinimui, visokios sistematikos ir gatavo žinojimo negatyvų vertinimą. Filosofija, pasak Sokrato, nėra mokymas apie ką nors, tai majeutika, t.y. menas, pašnekovui užduodant klausimus, kartu su juo surasti tiesą. Tuo pačiu Sokratas pripažįsta, kad jis nežino tiesos, jis jos ieško kartu su pašnekovu. Plg. jam priskiriamą pasakymą: „Aš žinau, kad aš nieko nežinau”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *