Kategorija: Šventės

Šv. Kūčios

Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių. Kalbininkas K. Būga, remdamasis lyginamosios kalbotyros duomenimis, yra...

Kalėdų papročiai: krikščionybė ar pagonybė?

Kaip ir prieš kiek­vie­nas Ka­lė­das ži­niask­lai­do­je vėl lyg iš gau­sy­bės ra­go pa­si­pils ka­lė­di­nių pa­pro­čių ap­ra­šy­mai. Daž­niau­siai vi­so­kiau­sio plau­ko „eks­per­tai", pra­de­dant ko­kio nors ra­ga­nų klu­bo pre­zi­den­te ir bai­giant pra­ži­lu­siais et­no­lo­gais, rim­tu vei­du po­strin­gaus apie šių pa­pro­čių ma­gi­nę ga­lią, iš se­no­vės mus pa­sie­ku­sias tau­ti­nes ir net krikš­čio­niš­kas jų šak­nis. Ta­čiau ne­re­tai nė ne­su­si­mąs­to­me, kad ne­kri­tiš­kai link­čio­da­mi gal­vo­mis to­kiems iš­ve­džio­ji­mams tik ska­ti­na­me ta­ria­mą­jį dva­sin­gu­mą. Ko­kia pras­mė sly­pi daž­nai me­cha­niš­kai ir ne­są­mo­nin­gai prak­ti­kuo­ja­muo­se mū­sų Ka­lė­dų pa­pro­čiuo­se? Ku­riuos iš jų de­rė­tų sau­go­ti ir puo­se­lė­ti kaip sa­vi­tą tra­di­ci­ją, ga­lin­čią...

Adventas

Advento dvasia - Dievo viešpatavimo išsipildymo ir jo atėjimo į kiekvieną tautą laukimas. Advento sąvoka yra pamatinė visoje Biblijoje. Melsdamiesi mes ne tik stipriname kokias nors dvasines nuostatas, bet ir patvirtiname savo įsitikinimus, kurie lemia mūsų pasirinkimus; mes rūpinamės tik tais dalykais, kuriais esame įsitikinę. Mums stinga ne drąsos ar valios, bet veikiau gilaus įsitikinimo, valdančio mūsų drąsą. Iš tikrųjų, netgi tingiausi žmonės, ko nors trokšdami, parodo turį nepaprastus drąsos ir netgi didvyriškumo išteklius. Mūsų amžius stulbina gilių įsitikinimų stoka. Geros valios pakanka,...

Susikaupimo metui artėjant…

Turbūt kiekvienam yra tekę pastebėti, jog Vėlinės be išimties būna vėjuotos. Taip nutinka dėl to, jog, pasak tautosakos, vėlėms, atėjusioms iš anapus mūsop, judėti padeda vėjas. Būdavo tikima, jog gamta tokiu būdu tarsi solidarizuojasi, kad padėtų mirusiesiems aplankyti gyvuosius. Turbūt esate girdėję posakį – „Atlaikyti Vėlines". Tautosaka byloja, jog šią dieną atsiveria keliai mirusiesiems ateiti pas gyvuosius, tad gyvieji vėl iš naujo, stovėdami prie kapo ir uždegdami žvakutes, patiria begalinę savo mirusiųjų artimųjų meilę. Taigi, prieš tokius stiprius pojūčius reikia atsilaikyti. Jei miręs...

Paparčio žiedai išsiskleis Joninių nakties danguje

Paparčio žiedai išsiskleis Joninių nakties danguje
Joninių naktį Vilniuje bus atgaivintos senųjų amžių tradicijos: magiškas tradicijas keis šiuolaikinė muzika ir danguje degantys paparčio žiedai. Joninių naktis - ypatinga, lydima ugnies, vandens ir augmenijos burtų. Sakoma, jog šią naktį stiprios gamtos jėgos, žydi nežmogiškų galių ir išminties suteikiantis paparčio žiedas. Visoje Lietuvoje kasmet organizuojama šimtai Joninių renginių, kuriama tūkstančiai laužų. Tik niekas negali prisiminti, kada pastarąjį kartą Vilniuje buvo surengta Joninių šventė su daug laužų, ugnies, muzikos ir burtų. Todėl Didžiosios Joninės sugrįžta į Vilnių. Atėjo metas senoms tradicijoms rengtis...

Joninės: tradicijos ir papročiai

Joninės: tradicijos ir papročiai
Kasmet birželio 22-24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv.Jono vardu. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Netekėjusios merginos šį...

Joninių papročiai

Joninių papročiai
Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų...

Velykinių margučių dažymas

Velykinių margučių dažymas
Nesvarbu kiek jums metų Velykos su savo smagia tradicija dažyti kiaušinius visuomet gražina į vaikystę. Tai puiki proga susiburti visai šeimai ir pasitelkus kūrybingumą ir keletą pagalbinių priemonių smagiai praleisti laiką. Kad nepritrūktumėte idėjų štai keletas įdomių Velykinių kiaušinių dažymo ir dekoravimo technikų. Pirmiausia kiaušinių dažymui jums reikės kiaušinių (savaime suprantama). Galite naudoti kietai išvirtus kiaušinius arba išpūstus kiaušinių lukštus. Išpūsti kiaušiniai gan trapūs, tad mažiems vaikams gali netyčia susitraiškyti. Tiesa, tokius kiaušinius galėsite pakabinti ant virvutės ir padaryti velykines dekoracijas. Taip pat...

Šventųjų Velykų valgiai

Šventųjų Velykų valgiai
Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nevaikščiodavo ir dabar nevaikšto, kiaušinių neritinėdavo ir jų daužyme nesirungdavo. Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti. Parėjusieji iš bažnyčios namo, sveikindavo su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėsdavo prie šventinio stalo. Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, specialiai šiam šventiniam stalui tešloje keptą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado...

Tarptautinė Moters diena vis dar švenčiama

Pirmoji tarptautinė Moters diena buvo paskelbta 1911 kovo 8 dieną Kopenhagoje Klaros Cetkin, Vokietijos Socialdemokratų partijos „Moterų komiteto“ lyderės, pasiūlymu. XVIII amžiuje moterys ėmė vienytis kovoje už lygias teises ir teisę balsuoti. Bene žymiausiai Jungtinėje Karalystėje ir JAV pasireiškė „sufražetės” (suffragettes; suffrage). Šio judėjimo įkvėptos, JAV moterys ėmė rengti masinius streikus prieš nepakeliamas darbo sąlygas drabužių bei tekstilės fabrikuose. Pirmasis toks streikas, įvykęs Niujorke 1857 metais, simbolizavo organizuotos moterų kovos už savo teises pradžią, tačiau tai nebuvo pirmasis aktas šioje kovoje. Nuo senovės...