Statyba

Visa statybų istorija rodo, kad geriausi architektų darbai pasižymėjo architektūros ir kitų menų sinteze. Naujosios statybos Lietuvoje jau baigia pripratinti mūsų akis prie interjerų, kurie dažnai nepasižymi savitumu. Originalumo jiems galėtų suteikti atidus žvilgsnis į šiuolaikiškai interpretuojamą kalvių meną. Tiek visuomeninių pastatų vestibiuliuose, tiek individualių namų holuose dominuojantys interjero elementai, į kuriuos krypsta pirmieji lankytojų žvilgsniai, dažniausiai būna kaip tik laiptai. Todėl svarbu, kokį įspūdį jie palieka. Anksčiau kalvio darbo laiptus galėjome įsivaizduoti tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose, gi dabar galimybės kitos – originaliais metaliniais laiptais galima papuošti ir visuomeninių pastatų interjerus, o ką jau kalbėti apie jų svarbą restauruojant senamiesčių objektus. Lietuvos Kalvių sąjungos pirmininkas, vienas iš produktyviausių šalies kalvių Linas Leščiauskas yra žymus ne tik menine kūryba, bet ir konceptualiu bei rimtu savo darbo suvokimu.

Kiekvieną rudenį prasidedantys naujieji mokslo metai Vilniaus Gedimino technikos universitete siejami su naujomis akademinės visuomenės viltimis išugdyti šaliai aukšto lygio inžinerinius specialistus. Naujai planuojant šiandieninių studentų mokymosi procesą, atsigręžiama į praėjusių mokslo metų pasiekimus, susumuojami darbo rezultatai. Geriausiai juos atsispindi jau išanalizuoti ir įvertinti studentų diplominiai darbai. Šiemet buvo išleista jau antroji VGTU Statybos fakulteto Inžinerinės architektūros katedros bakalaurų laida. Diskusijas kėlusios specializacijos absolventai baigiamaisiais darbais pademonstravo specifinį išsilavinimą: visi geriausi darbai įtikino vertinimo komisiją tiek architektūrinės, tiek konstrukcinės dalies kokybe. Jie išsiskyrė tektoniškumu – inžinerinės logikos ir meninio sumanymo sinteze, kūrybingu statikos jėgų darbo panaudojimu išreiškiant plastines idėjas. Galima buvo akivaizdžiai išskirti dvi stilistines diplominių darbų tendencijas: technicistinę, kai meninė forma atskleidžia ir suvaldo konstrukcinės sistemos estetiką, ir organiškąją, kurios plastika, kylanti iš asociacijų su gamtinėmis formomis, išreiškiama sumaniai taikant inžinerines žinias.

Mūsų automobilininkai peikia Lenkijos kelius, tačiau per kelerius pastaruosius metus kaimynai sukruto ir ėmė aktyviai juos tvarkyti. Vykstantieji į Vokietiją bus pastebėję pokyčius A4 pažymėtoje autostradoje. Sparčiai tvarkomos magistralės ir Čekijos pasienyje. Keliavusieji Lenkija atkreipė dėmesį į naują dalies rekonstruotų kelių dangą iš portlandcementinio betono. Lietuvoje kelininkų požiūris į betoninius kelius dar skeptiškas: bijomasi didelių betoninės dangos deformacijų ir pleišėjimo, nežinoma, kaip efektyviai prižiūrėti ir remontuoti betoninę dangą. Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, iki pastarojo dešimtmečio susistemintos betoninių kelių tiesimo patirties beveik nebuvo, nors pirmoji betoninė danga Europoje, pavadinta cementiniu „makadamu”, buvo paklota Vroclavo (Breslau) aikštėje dar 1888 m. Praėję penkeri metai Lenkijos cementininkams buvo itin svarbūs – jie sugebėjo modernizuoti daugelį gamyklų, persiorientavo gaminti kelių rūšių sudėtinį portlandcementį, šlakinį portlandcementį, šlakinį cementą ir visų stiprio klasių, itin stabilių savybių portlandcementį CEM I. Lenkijoje per 2004 metus buvo sunaudota apie 11,5 mln. tonų cemento. Kelis dešimtmečius lenkų betono technologai ir cemento gamintojai įtikinėjo, kad betoninės dangos yra lygiavertės asfaltbetoniui, o jų pranašumas tampa akivaizdus, kai eismo intensyvumas autostradoje yra didesnis nei 20 tūkstančių automobilių per parą.

Gerbiami verslo atstovai, Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva (ICC Lietuva) organizuoja Lietuvos verslininkų delegaciją, kuri lydės Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, jo vizito Japonijoje metu. Lietuvos verslininkų delegacijos vizitas vyks 2005 m. liepos 3 – 10 d. Ekonominiai ir kultūriniai renginiai planuojami Nagoya (Aichi prefektūra), Toyohachi, Tokyo. Daugiau apie šį vizitą, jo programą ir tikslus galima paskaityti ICC Lietuva internetiniame puslapyje: www.tprl.lt/vizitai (Japonija). Vizito darbotvarkė bus pildoma ir tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų delegacijos narių poreikius. Laukiame Jūsų pasiūlymų bei pageidavimų šiuo klausimu. Susidomėjusius galimybe dalyvauti vizite į Japoniją, kviečiame stebėti informaciją ICC Lietuva internetiniame puslapyje: www.tprl.lt/vizitai (Japonija), kuri bus atnaujinama ir papildoma. Iki š.m. gegužės 24 d. tikimės sulaukti jūsų komentarų ir atsakymų, kuriuos galite surašyti ICC Lietuva internetiniame puslapyje www.tprl.lt/vizitai (Japonija. Paspaudus žymą “REGISTRACIJA”), bei užpildyti vizito dalyvio registracijos anketą.

Žurnalo „Beton- und Stahlbetonbau“ 2005 Nr.4 (Betono ir gelžbetonio statyba) atspausdintas straipsnis „Lietuvos gelžbetonio pramonė“. „Literatūros šaltiniuose pažymima, kad Lietuvoje pirmą kartą betonas buvo panaudotas 1858 metais monolitiniams statinio pamatams. Metalą į betoną pradėta dėti žymiai vėliau Kauno gynybinių fortų statyboje. Architektai ir statybininkai, supratę šių medžiagų reikšmę, plėtė jų vartojimą, kūrė naujas konstrukcijas. To pasėkoje 1885 metais pirmą kartą buvo sukurtas ir padarytas 16,35 m skersmens gelžbetoninis kupolas, dengiantis Kauno soborą iki šių dienų“, rašoma publikacijoje. Čia pateikta cemento ir gelžbetonio gamybos raida 1955-1990 metais, gelžbetonio pramonės būklė 1991 – 2000 metais, duomenų apie statybinių medžiagų kainos dalį statybos darbų apimtyje, statybos ir statybinių medžiagų gamybos pokyčius 1991-2000 metais.

Lietuvoje įsigaliojo visa eilė naujų europinių statybinių medžiagų ir gaminių standartų, kurie ateityje pakeis nacionalines technines specifikacijas. Standartizacijos departamente europinius standartus gamybos specialistai gali įsigyti tik anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis. Deja, šias kalbas moka tik nedaugelis pramonėje dirbančių specialistų. Asociacija vykdo europinių standartų vertimo į lietuvių kalbą programą. Verčiami yra ne tik perimti europiniai standartai, bet ir jų projektų galutinės redakcijos. Tai daroma su tikslu, kad įmonių specialistai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti gaminių techninius reikalavimus, bandymo metodus ir pasirengti minėtų standartų įdiegimui. Standartų vertimai yra neoficialūs, jų negalima naudoti sutartyse ar kituose dokumentuose, bet jie labai padeda savalaikiai įsisavinti naujus terminus ir apibrėžimus, suprasti naujus reikalavimus ir bandymų metodus, apibrėžti problemas kurias būtina spręsti bendromis visų asociacijos narių pastangomis, pasitelkiant mokslo darbuotojus ir projektuotojus.

Dar šiais metais Vilniuje, Kaukysos gatvėje planuojama pradėti naujo sporto komplekso – specializuoto uždaro lengvosios atletikos metikų maniežo statybas. Apie šio sporto komplekso kūrimą su sostinės meru Artūru Zuoku ir Savivaldybės specialistais kalbėjosi vakar Savivaldybėje apsilankę Vilniaus lengvosios atletikos federacijos atstovai – prezidentas Nerijus Kuzinkovas ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna. Naujasis sporto centras bus unikalus, analogų Lietuvoje neturintis uždaras lengvosios atletikos metikų maniežas, kuriame lengvaatlečiai, ypač metikai, galės treniruotis ir žiemą. Kadangi šiuo metu tokių sąlygų treniruotis Lietuvos sportininkai neturi, daugelis jų žiemą treniruojasi užsienyje. Numatoma, kad į naująjį sporto kompleksą persikels Vilniaus lengvosios atletikos sporto mokykla. Komplekse bus įrengta specializuota aikštė metikams, šeši bėgimo takai, bendro fizinio parengimo treniruoklių salė, masažo kabinetai. Tikimasi, kad naujojo sporto komplekso statybos bus pradėtos dar šį rudenį. Planuojama projekto vertė – 14 mln. litų.

Išsirinkęs sklypą ir gavęs visus reikiamus leidimus žmogus namą pradeda nuo pamatų. Kiekvienam individualiam namui pamatus apskaičiuoja architektas. Jis, remdamasis namo planu ir grunto tyrimais, padeda išvengti klaidų. Pasak inžinieriaus statybininko Vytauto Plentos, pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. “Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą, – sakė pašnekovas. – Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą”. Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Šeštame žurnalo numeryje, atspausdintas vyriausiojo redaktoriaus Juozo Stražnicko straipsnis skirtas Statybos industrijos asociacijos dešimtmečiui. „Statybos industrija šiandien – ištiesusi pečius, jaučianti savo vertę ir jėgą, pasirengusi iššūkiams ir turinti ambicijų mesti juos. Užteko tik pažvelgti į jos įmonių vadovų, specialistų veidus, pajusti jų nuotaiką“, rašo autorius ir pateikia pavyzdžių apie įmonių vadovus, kurie steigė bendras įmones, diegė naujausias technologijas, modernizavo įmones. Publikacijoje paminėtas leidinys, kurį asociacija išleido savo dešimties metų jubiliejui. „Jo puslapiuose kiekvienos įmonės vadovas supažindina, ką per dešimtmetį pastatė, rekonstravo, kokias įdiegė technologijas savomis ir investuotojų iš užsienio gautomis , ką gamina, kuo didžiuojasi…“ „Rinkos ekonomika – nelengvas išbandymas. Žmogus svarbiausia. Net tas, kurio kelias tęsiasi Amžinybėje“. Nuoširdus priminimas apie Joną Pečiulį – inžinierių, įmonės vadovą, mirusį prieš metus. Netikėtai. Per anksti. Keturi puslapiai – nuotraukos, tekstas apie jį, kuris visus sutikusius apdalindavo savo gerąją šypsena“. Taip autorius įvertino asociacijos Vadovų veteranų klubo pastangas nepamiršti kolegos kuris kartu steigė asociaciją, daug metų vystė ir puoselėjo bendras veiklos idėjas.