Sportas
Kiekvienas sportininkas ar sportuojantis žmogus supranta, kad reikia pasirūpinti patikimomis apsaugomis. Įsigyti kokybišką, patikimą ir nebrangią kelių apsaugą – kainuos tikrai pigiau, nei gydyti traumą – jai tokia nutiktų. Kokybiškos apsaugos, sportuojančiam žmogui – turi įdealiai tikti, tokios apsaugos turi būti: šiltos, patikimos, kvėpuojančios. Labai svarbu, kad apsaugos būtų su tvirtomis ir patikimomis, bei ilgaamžėmis atskiriamosiomis susegimo sistemomis. Savaime suprantama, kad tikro sportininko apsaugos turi būti pagamintos pagal naujausias technologijas ir iš kokybiškiausių medžiagų.
Kodėl dažniausiai patiriamos sąnarių traumos?
Dėl netaisyklingo sporto, dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų priežasčių?
Dažniausios ūmių sąnarių traumų priežastys būna šios: autoįvykiai, ypač važiuojant motociklu, kritimai nuo dviračio, susidūrimai kontaktinio sporto metu (krepšinis, futbolas ir pan.). Vyresnio amžiaus žmonės, ūmias sąnarių traumas dažniausiai patiria krisdami.
Lėtiniai sąnarių pažeidimai atsiranda dėl kūno biomechanikos pakitimų. Kūno biomechanikos pakitimams įtakos atsirasti turi raumenų disbalansas (vieni raumenys yra per daug stiprūs, o priešingi jiems per silpni), raumenų ilgio pakitimai, sumažėjusios ar pernelyg didelės sąnarių amplitudės, sutrikęs judesių valdymas, netaisyklinga judesių atlikimo technika sporto metu. Judesių atlikimo technika sąnarių pažeidimams atsirasti didelę reikšmę turi ciklinėse (dažni pasikartojantys judesiai) sporto šakose (bėgimas, dviračio mynimas).
Kokio sporto metu dažniausiai patiriamos sąnarių traumos ir kodėl?
Jei atmesime ekstremalias sporto šakas, vienareikšmiškai – kontaktinio sporto metu. Ir nugalėtojas šioje srityje pagal traumų dažnumą – krepšinis. Paprastai, kontaktiniame sporte vyrauja susidūrimai su kitais žaidėjais. Tokie susidūrimai dažniausiai baigiasi smulkesnėmis ar rimtesnėmis sąnarių traumomis.
Kokios yra dažniausiai pasitaikančios traumos bei kokių sąnarių?
Pradėkime nuo to, kad traumų dažnumas labiausiai priklauso nuo specifinės sporto šakos. Jei kalbėsime apie krepšinį, vienos dažniausių traumų yra čiurnos patempimai, smulkiųjų plaštakos pirštų sąnarių „sudūrimai“. Taip pat dažnos kelių traumos, kurios neretai baigiasi kelio raiščių ar meniskų pažeidimais. Bėgikai dažniausiai kenčia skausmus klubų, kelių sąnarių srityse. Beisbolo, teniso, badmintono žaidėjai neretai patiria peties sąnario traumas. Trumpai tariant, labiausiai apkraunamas sąnarys sportinės veiklos metu bus dažniausiai pažeistas.
Kaip šios traumos gydomos?
Jei tai yra staiga atsiradusi smulki sąnario trauma, visų pirma, pažeistą vietą reikia šaldyti, laikyti pakeltą, naudoti kompresines priemones (elastinis bintas ir pan.) ir be abejo duoti pažeistam sąnariui poilsio nuo fizinių apkrovų. Jeigu įtariate, kad ūmi trauma yra pakankamai rimta, reikia kuo greičiau kreiptis į specialistą.
Medicinos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis:
Ar dažnai tenka susidurti su traumomis, patirtomis sportuojant?
Su įvairaus sudėtingumo traumomis, patiriamomis sportuojant, tenka susidurti nuolat. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Deja, sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir sunkesnių traumų, tokių kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas, sąnarių išnyrimas ar kaulų lūžiai.
Ar sporto traumos būdingos tik sporto profesionalams ar ir mėgėjams?
Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės. Ypatingai kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas, priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.
Kokios sporto šakos pavojingiausios?
Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu. Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.
Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti žmonėms, kad išvengti galimų traumų?
Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Esant galimybei, rekomenduočiau pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kuris padės tinkamai įvertinti Jūsų fizines galimybes bei sportinę formą.
Sportuoti reikia reguliariai, todėl iš pat pradžių reikia nusistatyti režimą ir stengtis jo laikytis.
Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą. Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką. Taip pat labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.
