Ovidijus Kulbokas „Pamąstymai apie save”
1.
Kiekvienas mąsto apie save ir bando pažinti. Man nesiseka. Galbūt dabar…
Man 18. Gražus skaičius, galėtų čia viskas ir sustoti. Bet nesustos. Judėsiu vis į priekį. Norėčiau sustoti ir pailsėti. Bet laikas stumia mane į priekį. Nenoriu…
Gimiau 1983 metais…… negaliu rašyti, galbūt rytoj man pagerės. Sunku iš savęs išplėšti tai, ką noriu. Sunku įkvėpti naują gryno oro gurkšnį…
2.
Ir man pagerėjo. Galbūt dabar viskas bus kitaip.
Gimiau 1983 metais. Niekuo neišsiskiriantys. Mažai žinomi. Na, bet man tai buvo ir yra geriausi metai. Tai mano gimimo metai. Tai mano kančios, tai mano gyvenimo pradžia. O galbūt būtų geriau, jei būčiau negimęs? Kam? Tau, jiems, joms ar dar kam nors? Niekam nerūpiu ir niekas nepasikeistų, jei manęs nebūtų. Taigi gyvenu savo gyvenimą ir į nieką nekreipiu dėmesio. Tau bloga? Mirk. Tau sunku? Nusižudyk. Tai ne mano reikalas. Aš pats nesugebu gyventi, kodėl dar turėčiau padėti ir tau… jums. Nekreipiu dėmesio. Juk ir į mane niekas nekreipia dėmesio. Na, čia jau vėlesni laikai – grįžkime į pradžią.
Gimti nebuvo sunku. Tiesiog iškiši galvą ir įkvėpi naują oro gurkšnį. Apsvaigsta galva ir pradedi verkti. Verki, nes viską matai aukštyn kojom, verki, nes tave ištraukia į baisią ir šaltą realybę. Juk to niekada anksčiau nesi patyręs. O toliau vis lengvėja ir lengvėja. Augi, supranti, kodėl tu čia. Supranti, kad Kalėdų senelių nebūna, kad nebūna ir tiesos. Augi, bręsti ir sustoji. Sustoji ir susimąstai. Galbūt jau užteks taip gyventi, galbūt reikėtų kažką keisti. Kiekvienas sustoja skirtingu laiku. Aš susimąsčiau per anksti, susimąsčiau būdamas 14. Geras amžius. Per anksti. Aš totaliai pasikeičiau, totaliai pasislėpiau savyje, totaliai…. totaliai…. (ne, čia per daug tarptautinių žodžių). Aš tiesiog atradau tikrąjį save, o galbūt pasislėpiau giliai po žiaurumo ir neapykantos kaukėmis. Na, tapau kitoks. Nustebinau visus ir netgi pats save. Bet taip geriau. Aš laimingas. Aš laimingas idiotas. Tai buvo klaida. Klaida, kurią, tikiuosi, ne per vėlai atitaisiau. Ir čia sustosiu, pailsėsiu. Palauksiu naujo gryno oro gurkšnio… Ir vėl…
3.
…įkvėpti, iškvėpti. Ir vėl tas pats. Man kažkodėl tai nepadeda. Naujas oro gurkšnis ir galbūt dabar pajudėsiu į priekį. 14 metų ir ta lemtinga klaida. Pasikeičiau. Kaip man atrodė, į gerąją pusę. Bet tai buvo tik išsigalvojimai. Pasislėpiau, paslėpiau tikrąjį „aš” giliai žemėje, giliai savyje. Galbūt būčiau buvęs kitoks? Galbūt būčiau protingesnis? Bet po galais, aš vėl sustoju ir pagalvoju: „Gerai kaip yra, kitaip ir būti negalėjo”. Jei nebūčiau idiotas, kuris pasislėpė savyje, nebūčiau ir tas, kuo dabar esu. Viskas susideda į vieną vietą. Jei ne tu, tai aš. Jei ne idiotas, tai profesorius. Esu kas esu. Man gerai taip, kaip yra. Sustoju ir pagalvoju…
4.
…o paskui ir vėl judu į priekį. Ketverius metus aš trūnijau žemėse. Negalėjau pakilti, negalėjau pramerkti akių. Tuo metu to ir nenorėjau. Man to nereikėjo. Tikrai sau neatleisiu, kad išnykau. Per anksti subrendau, per ilgai buvau kuklus, ir tik aš pats sugadinau visą savo gyvenimą. Bet juk yra gerai kaip yra. Po galais. Viskas apsivertė. Po galais.
Ir vėl tas pats, ir vėl taip pat. Niekada tai nesibaigs. Niekada nesugalvosiu nieko naujo. Visada kartoju tą patį. STOP…
5.
…… Keturiolika …… penkiolika …… šešiolika …… septyniolika……
6.
……….. o dabar aš vėl kitoks. Manau, kaip tik dabar tapau savimi. Nepamenu, kas mane ištraukė iš tos pamazgų duobės. Ne tu, ne jis, ne jos, ne jie. Bet ir ne aš pats. Laikas. Ačiū. Pagaliau galiu matyti saulę, pagaliau pamačiau save. Ir išsigandau. Kas aš? Kodėl aš toks? Bet taip geriau. Po galais, pats negaliu patikėti tuo, kuo aš tapau. Sunku, bet kartu ir gera. Galbūt per gera? Mirsiu… mane nužudys. Galbūt ne šiandien, galbūt ne čia… o gal?… Aš nežinau, kam dėkoti, todėl tiesiog dėkoju visiems pasaulio dievams, kad leido man gimti… bet leis ir mirti… Pirmą ir paskutinį kartą… galbūt. STOP…
7.
……. viskas…… dabar jau viskas. Aš laukiu finalo, laukiu paskutinės pasaulio pabaigos. Trumpai… gan aiškiai… nuobodžiai… vienodai… toks jau aš. Manęs nebepakeisi… kulminacija čia……
2001-06-25 – 2001-09-22 — Vilnius
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.