V. Adamkus: Lietuvą ištiko valstybės tapatybės krizė
Bendrų tikslų, socialinės partnerystės, tikėjimo valstybe ir pasitikėjimo bendrapiliečiais stoka, pilietinis ir politinis susvetimėjimas privedė Lietuvą prie valstybės tapatybės krizės, sakė Prezidentas, ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą. Jame šalies vadovas itin daug dėmesio skyrė dvasiniam Lietuvos klimatui. Prezidentas taip pat akcentavo, kad ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos nepajudėjo į priekį nei per žingsnį.
Anot V. Adamkaus, 2006-ieji tapo mūsų demokratinės sistemos išmėginimo metais.
„Šiandien juos apžvelgdami dar kartą įsitikiname – demokratija neįmanoma be tokių paprastų, tačiau pamatinių dalykų, kaip tikėjimas idealais ir vertybėmis, pasitikėjimas bendrapiliečiais ir valstybės institucijomis, bendros pastangos kurti mūsų valstybę. Kai viešojoje erdvėje nelieka vietos vertybėms, idėjoms ir jų sklaidai, įsigali visų nepasitikėjimas visais”, – sakė Prezidentas.
Prezidento teigimu, dėl politinių ambicijų, kovos dėl valdžios, neprofesionalumo, intrigų, korupcijos ar populizmo nesugebėta išjudinti nė vienos reikšmingos mūsų šalies vidaus ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos, o būtent reformos, V. Adamkaus įsitikinimu, leistų sulaikyti bent kiek reikšmingesnę emigruojančių piliečių dalį ir pritraukti naujų užsienio investicijų.
„Imtis esminių šalies valdymo pokyčių mūsų neprivertė nei Europos Sąjungos ir NATO narystė, nei įspūdinga finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tampame neišnaudotų galimybių valstybe, kuriai kyla kasdien vis akivaizdesnis pavojus tas galimybes prarasti”, – sakė Prezidentas.
Anot Prezidento, svarbiausios sritys, kurios turi būti reformuotos – sveikatos apsauga, mokslas ir studijos, teismų sistema.
„Kad reformos paspartėtų, būtinas Vyriausybę remiančių jėgų sutarimas ir veiklos stabilumas. Tai įmanoma tik ieškant bendrų sprendimų, tariantis, o ne siekiant primesti savo požiūrį. Deja, šiandien Vyriausybė labiau susitelkusi ne ties reformomis, o ties savo pačios išlikimo klausimu”, – kalbėjo Prezidentas.
Kalbėdamas apie Valstybės saugumo departamento skandalą, Prezidentas teigė, kad šis be visų blogybių išryškino labai svarbų Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos trūkumą – saugumą užtikrinančių institucijų veiklos koordinavimo stoką.
„Turime pripažinti, kad šiandien Lietuvoje nėra institucijos, galinčios vertinti šalies nacionalinio saugumo būklę, išskirti ir analizuoti svarbiausias grėsmes, formuluoti užduotis specialiosioms tarnyboms, aiškiau apibrėžti šių tarnybų atsakomybės ir kontrolės – taip pat ir parlamentinės – ribas”, – sakė šalies vadovas.
Anot V. Adamkaus, siekiant atkurti pasitikėjimą VSD būtina užkirsti kelią bet kokiai galimybei panaudoti departamentą, jo pareigūnus ar surinktą medžiagą politinėms kovoms.
Pasak Prezidento, pernai pasiekėme keletą tikrai svarių laimėjimų – įgyta teisė prisijungti prie Šengeno erdvės, naftos tiekimo klausimai pradėti spręsti įtraukiant visą Europą.
„Mūsų gebėjimas siekti strateginių tikslų glaudžiai susijęs su tuo, kiek efektyviai bendradarbiausime su savo kaimynais ir jais remsimės. Tik veikdami išvien pajėgsime sujungti su Europa energetinę salą, kurioje dabar atsidūrusi Lietuva. Pernai šioje srityje buvo pasiekta daug teigiamų poslinkių.
Tai – minėtas „Mažeikių naftos” pardavimas Europos partneriams, susitarimai su Lenkija dėl dujų ir elektros tiekimo sistemų sujungimo, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos planai bendromis jėgomis statyti naują atominę elektrinę. Bendri projektai su kaimyninėmis valstybėmis laikytini tiek Lietuvos energetikos, tiek visos mūsų užsienio politikos prioritetu”, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovo metinį pranešimą Seime, kuriuo Prezidentas pagal Konstituciją turi įvertinti padėtį Lietuvoje, politikai ir politologai vadina vienu iš svarbiausių politinių įvykių šalyje.
V. Adamkaus metinis pranešimas buvo suplanuotas kovo vidury, tačiau Prezidentas jį atidėjo. Šalies vadovo patarėjai yra pripažinę, kad atidėjimas susijęs su užsitęsusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalu.
