| | |

Dalios Grybauskaitės laukia Petro Auštrevičiaus likimas?

Prasidėjo. Skaitant lietuviškus naujienų portalus atrodo, kad lietuviai atrado savo mesiją ir jau yra auforijoje. Dar net 20 000 parašų reikalingų kandidatūrai nesurinkusi Dalia Grybauskaitė jau politologų yra vadinama nugalėtoja ir vienintelis dabar jiems ramybės neduodantis klausimas yra ar jai pavyks laimėti jau per pirmą turą ar taip jai nepasiseks, kad pergalei prireiks dviejų turų. Na aš kaip matyt nelabai ką išmanantis tai manau, kad Grybauskaitė išviso rinkimų nelaimės. Nuomonei paremti net ir kelis argumentus sugalvojau. Labiausiai dabartinė situacija su Grybauskaitė man primena Petro Auštrevičiaus balotiravimosi į Prezidentus istoriją. Tą kart irgi Europiniais reikalais rūpinęs pilietis atsigręžę į Lietuvą ir augo jo populiarumas kaip ant mielių. Jis irgi buvo nepartinis, daug vilčių į jį dėta, bet jis net nepateko į antrą turą. Dabar iš jo liko tiek, kad net jo partija nekelia jo kandidatūros į prezidentus. Auštreivičiui kelią į Daukanto aikštę, mano nuomone, sutrukdė du esminiai dalykai. Pirma – jo elektoriato balsų susiskaldymas tarp jo ir Valdo Adamkaus. Antra – stiprus, na, sakykime už populistus balsuojančių žmonių kandidatas, kuriuo tuomet tapo R.Pakso paramą gavusi K.Prunskienė. Scenarijus nepilnai, bet gali kartotis ir vėl. Grybauskaitės reitingai dabar dideli ne tiek dėl jos nuopelnų, kiek dėl to, kad respondentai tikrai turbūt neįsivaizdavo kito kandidato, nei tos moteriškės, kuri visada kritikavo Kirkilą.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant

Pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimieros Prunskienės, kaip “Šatrijos”, medžioklė, prasidėjusi 1990-aisiais metais, tęsiasi iki šiol. Kaip taisyklė, suaktyvėdama prieš kiekvienus rinkimus. Ypač – Prezidento. O kadangi 2009-ieji – Lietuvos Prezidento rinkimo metai, ir Kazimiera Prunskienė juose greičiausiai vėl kandidatuos, žiniasklaidai buvo pateikta “nauja žinia” iš ciklo “Šatrijos” medžioklė su Landsbergio varovais”: Kazimiera Prunskienė nuslėpė nuo teismo savo interviu Laimai Pangonytei įrašą, kur ji “prisipažįsta”, kaip pasirenka “Šatrijos” slapyvardį”. “Betgi ne aš ėmiau interviu iš Laimos Pangonytės, bet Laima Pangonytė ėmė interviu iš manęs! Ir aš šio įrašo neturėjau! Todėl kaip aš galėjau nuslėpti tai, ko neturiu?” – žiniasklaidoje stebėjosi tokiais išpuoliais Kazimiera Prunskienė. Tuo tarpu “Karštas komentaras” nusistebėjo kai kuo kitu: kodėl šio interviu iš konteksto išimtus atskirus sakinius, ir dar savaip interpretuotus, LNK televizija parodė tik dabar, jei tuos pačius sakinius iš to paties interviu Vytautas Landsbergis citavo dar 2003-aisiais metais teisme, išteisinusiame K.Prunskienę kaip nebendradarbiavusią su KGB? Tuo metu, kai LNK televizija, “dorodama” Vytauto Landsbergio “priešininkę” Kazimierą Prunskienę remiasi tik interpretacijomis ir “pritemptomis” jos interviu L.Pangonytei ištraukomis, ištrauktomis iš konteksto, mes jums pateiksime ištrauką iš teismo posėdžio. Ir tuomet išvadas apie LNK televizijos “objektyvumą” darykite patys.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant (2)

„Kiek Kazimiera Prunskienė jums sumokėjo?“ – paklausė pasipiktinęs, tiesiog pykčiu verdantis moteriškas balsas ir numetė telefono ragelį. „Turbūt viena iš tų megztųjų berečių“, – pagalvojau, nes su Vytauto Landsbergio šalininkais – tas pats, kas ir su televizoriumi ginčytis, – jokios prasmės. Nes nors tu jam sakysi, kad popierius, kurį laikai rankoje, yra baltas, jis vis vien tavęs negirdės ir lyg iš anksto įrašytas ir tik dabar paleistas įrašas, užsispyrusiai kartos: „Juodas, juodas, juodas“. Taip ir čia: nors teismo medžiaga akivaizdžiai rodo šį Kazimieros Prunskienės „pasižadėjimą“ esant falsifikatu, tačiau jei jau Vytautas Landsbergis sako, jog tai – originalas, tai ir Kazimiera Prunskienė – tiesiog „Šatrija“, ir jokia teismo medžiaga bei jokių liudytojų parodymai šiuo klausimu nesudaro jokios esmės. Vienintelis skirtumas dabar tik yra tas: kai anksčiau „Karštas komentaras“ ką nors „prieš konservatorius“ parašydavo, Vytautas Landsbergis rėkdavo, jog tai – „Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka“. O dabar dėl straipsnių, „juodinančių“ juos, kalti … tiesiog pinigai. Ir jokios mintys, kad paprasčiausiai galima norėti imti ir išsiaiškinti istorinę tiesą – kas čia buvo padaryta su tuo „Šatrijos“ pasižadėjimu, kur ir kaip, – konservatorių pasąmonės pasiekti jokiu būdu negali – nes šita „televizijos programa“ transliuoja tik būtent taip ir ne kitaip.

| |

Lietuvos valdžia žydams nori sumokėti 113 milijonų litų

Lietuva sutinka sumokėti 113 milijonų litų kompensaciją žydams už nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Tarybų Sąjungos nusavintą nekilnojamąjį turtą. Tai numatoma padaryti, remiantis Teisingumo ministerijos parengtu specialiu Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu. Įstatymo projekte numatyta, kad kompensacija būtų pradėta išmokėti nuo 2011 metų sausio 1 dienos. Pinigus numatoma pervesti į Vyriausybės paskirtą foną. Išgirdę apie planuojamus išmokėti 113 milijonų litų, kai kurių žydų bendruomenių atstovai pareiškė, kad ši suma jiems yra per maža. Be to, įvairios žydų bendruomenės nesutaria, kas konkrečiai turėtų valdyti gautus pinigus. ,,Pirma, dar nebaigtas grąžinti turtas patiems Lietuviams. Antra, kodėl Lietuva privalo žydams sumokėti piniginę kompensaciją už nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Tarybų Sąjungos nusavintą nekilnojamąjį turtą (Lietuva buvo okupuota valstybė). Trečia, ar žydai tikrai nėra gavę kompensacijos už prarastą turtą iš Vokietijos ir dabartinės Rusijos (kaip Tarybų Sąjungos teisių perėmėjos)? Ketvirta, ar Izraelis sumokės Lietuviams pinigus už žydų, buvusių aukštais Tarybų Sąjungos komunistų partijos veikėjais ir NKVD-istais, įvykdytus nusikaltimus Lietuviams mūsų Tėvynėje Lietuvoje?

|

„Frontininkai“ paminės „išsisklaidžiusias Nepriklausomybės iliuzijas“

Kovo 11 d., 9.15 val. nuo Arkikatedros aikštės Seimo link pajudės maždaug šimto tamsiai raudonomis vėliavomis su Gedimino stulpų ir Geležinio vilko simboliais nešinų „frontininkų“ kolona. Kaip teigia akcijos organizatorius „Fronto“ partijos prezidiumo narys Audrius Butkevičius, „frontininkai“ prie Seimo paminės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Prisiminsime prieš devyniolika metų gyvavusią ir galingu varikliu mums visiems buvusią laisvės euforiją bei šiandien jau išsisklaidžiusias iliuzijas turėti tikrai Nepriklausomą valstybę, – sakė jis. Jo teigimu, dabartinė valdžia neatstovauja tautai taip, kaip tai buvo Nepriklausomybės atstatymo išvakarėse. „Valdžia nutolo nuo tautos ir net veikia prieš tautą, – sakė jis, – todėl taikus pilietinis nepaklusnumas šiuo metu yra vienintelis būdas priversti valdžią atsitokėti.“ A.Butkevičius įsitikinęs, kad leidimo eisenai nereikia. Konstitucinis teismas dar 2000 m. sausio 7 d. išaiškino, kad įstatymais yra nustatyta ne leidiminė, o pareikštinė Konstitucinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. „Teisę į susirinkimus garantuoja Konstitucija, – sakė jis, – todėl tais atvejais, kai nėra pažeidžiamos kitų piliečių teisės, niekas neturi drausti Lietuvos žmonėms laisvai susirinkti.“ Be to, jo teigimu, prie Seimo Lietuvos žmonės susiburs minėti šventinės Kovo 11 dienos. „Argi tai galima drausti? – retoriškai klausė A.Butkevičius.

| | |

D.Grybauskaitė: “Nesu lesbietė”

Pretendentė į šalies vadovus Dalia Grybauskaitė vakar atsakė į daliai lietuvių ramiai gyventi neduodantį klausimą. Eurokomisarė pareiškė nesanti lesbietė. “Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu”, – vakar surengtoje delfi.lt konferencijoje sakė D.Grybauskaitė. Taip ji atsakė į internautės Raselės klausimą, ar tiesa, kad eurokomisarė yra netradicinės seksualinės orientacijos, draugauja su kita moterimi. Paklausta, kodėl šalia jos nėra gyvenimo draugo ir ar dėl to nejaučianti tuštumos, eurokomisarė atsakė: “Taip susiklostė gyvenimas, tuštumos nėra, gyvenimas labai užpildytas įvairiais darbais.” Vėliau vz.lt konferencijoje dalyvavusi D.Grybauskaitė teigė nepritarianti, kad būtų įteisintos pačios lyties žmonių santuokos. Paklausta, ar neketina įsivaikinti, ji atsakė neatmetanti jokių asmeninės ateities galimybių. Šį sekmadienį 53 metų sukaktį švęsianti politikė tikino esanti labai užimta, tačiau laisvu nuo darbo metu mėgstanti keliauti, skaityti ir sportuoti. Per spaudos konferenciją neišvengta ir klausimų apie eurokomisarės praeitį. Vienas internautas domėjosi, ar sparčiai karjerą tarybiniais laikais dariusiai D.Grybauskaitei neteko bendradarbiauti su slaptąja sovietų tarnyba KGB. “Neturėjau jokių ryšių su KGB. Tarybiniais laikais karjeros sparčiai nedariau. KGB buvau neįdomus egzempliorius, nes studijuodama Leningrado universitete vakariniame skyriuje dirbau eiline darbininke kailių fabrike, kuriame teko dirbti sunkų fizinį darbą stumdant karučius”, – sakė D.Grybauskaitė.

| | |

Dalia Grybauskaitė pradeda ir…

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne. Visi, kas aiškina, jog ji lesbietė ir kagebistė turi dvi išeitis: įrodyti arba pritilti. Tai ji padarė vos pasiskelbusi, kad sieks šalies vadovės pareigų. Tvirti ir nedviprasmiški atsakymai į pletkų pavidalų skleidžiamus teiginius (net jei jie daug kam panašūs į tiesą) – neabejotinai jos naudai. D. Grybauskaitei dar teks atsakyti į ne tokius paprastus klausimus. Vien tik asmeninio žavesio ir kietos damos įvaizdžio tam nepakaks. Kitas svarbus klausimas – kas bus D. Grybauskaitės komanda? Žiūrint į kadenciją baigiantį Valdą Adamkų, prisimenant Rolandą Paksą, įsitikiname – tai labai svarbu. Ligi šiol aplink prezidentą, nors jam ir nebuvo uždrausta rinktis, klostydavosi praktika, dėka kurios jis likdavo vienišas ir tik dalinai politiškai veiksnus. Ministerijų ir departamentų deleguoti valdininkai, kurie puikiai žinojo, kad turės grįžti į siuntusią biurokratinę mašiną, ten daryti karjerą ir laukti pensijos. Patarti turėdavo „kaip reikia“ deleguotojams.

| | |

Nuo ko slepiamos „valstybės paslaptys“?

Tiesa, anksčiau D. Grybauskaitės tinklalapyje tokių įrašų nebuvo, tad jiems atsiradus tapo aišku, kad eurokomisarė jau galutinai pasiryžo kandidatuoti – rinkimų kampanijoje vis tiek tai būtų tapę vieša. O štai kodėl ankstesnės D. Grybauskaitės biografijos buvo skelbiamos pagražinta forma – 1983 m. Leningrado universitete įgijo ekonomikos specialybę, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį – tegul jau aiškinasi pati kandidatė. Mano neoficialiomis žiniomis, D. Grybauskaitė, kandidatuodama į eurokomisares Europos Parlamente prisipažino, jog buvo TSKP narė, bet nutylėjo, kad dar ir dėstė Aukštojoje partinėje ir ne bet ką – o politinę ekonomiją. (Neseniai vienas pažįstamas, patriotas, D. Grybauskaitės gerbėjas, energingai mane įtikinėjo, kad ekonomika sovietmečiu visgi buvo nekaltas mokslas. Tačiau kai prisimenu K. Markso ir F. Enegelso „Kapitalą“ ir klaidžiojančią po Europą jų „manifesto“ šmėklą, prisimenu ir tai, kad politinė ekonomika buvo socializmo diktatūros pamatas. Todėl taip ir vadinosi – politinė ekonomija. Kaip ten sakė V. I. Leninas: ekonominėsantvarka yra pagrindas, ant kurio iškyla politinis antstatas.) Deja, turiu nuvilti ir siūliusiuosius plačiau su D. Grybauskaitės biografija susipažinti archyvuose. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia susipažinti su asmens duomenimis net piliečių įgaliotiems atstovams – Seimo nariams.

| | |

Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate. Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma? Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį. Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau). Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu?

|

Sausio 16-tos įvykiai Lietuvoje- antroji demokratijos kregždė

“Mūsų visuomenė pati sukuria partizanus Kolumbijoje, fanatikus Irake, teroristus Afganistane, ekstremistus Irane”, – Europos Parlamente Briuselyje kalbėjo Kolumbijos politikė Ingrid Betancourt. 2002 metais pagrobta Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ir išbuvusi partizanų nelaisvėje 6,5 metų, ši aktyvi kovotoja su korupcija nesišaukia keršto, priešingai, stebina jos suvokimas, kad tie eiliniai partizanai taip pat yra aukos: jauni žmonės, skurdo ir korumpuotos valdžios nustumti prie išgyvenimo ribos, tampa įrankiais piktadarių, narkotikų verslo ir mafijos ryklių rankose. “Tai jauni valstiečiai, gyvenantys atokiuose regionuose, kurie televizijos ir satelitų dėka yra labai gerai informuoti, kas vyksta pasaulyje. Kaip ir mūsų vaikai, jie svajoja apie i-podą ar DVD grotuvą. Tačiau jų menkai apmokamas darbas leidžia įsigyti tik būtiniausių reikmenų…Jie nebūtų atsidūrę tokioje padėtyje, jei mūsų visuomenė nebūtų atsisakiusi tikrųjų vertybių ir nebūtų valdoma troškimo turėti kuo daugiau.”- teigia politikė. Derėtų į šiuos ponios Ingrid Betancourt žodžius įsiklausyti visiems mūsų valdžios vyrams, o ypač trims svarbiausiems Lietuvos pareigūnams- Valdui Adamkui, Andriui Kubiliui ir Arūnui Valinskui. Stebėjausi jų įnirtingu noru surasti “riaušių” kaltininkus sausio 16 dienos mitingo dalyvių tarpe. Šie vyrai pamiršo, jog savo skubotai kepamais ir sveiku protu nepaaiškinamais įstatymais jie patys supureno ir paruošė puikiausią dirvą žmonių pykčiui ir agresijai.