Kaukaziečiai „šašlykų“ niekada nekepė ir nekepa Daugelis žmonių, kurie nežino kulinarijos istorijos yra įsitikinę, kad „šašlykai“ yra ypatingas išskirtinis Kaukazo tautų valgis. Tačiau iš tiesų taip nėra. Panašius kepsnius ant iešmų galime rasti visose pasaulio šalyse ir beveik visų tautų virtuvėse. Beje, ir pats žodis „šašlykas“ jokiu būdu nėra kaukaziškos kilmės: net nemėginkite viešėdami Kaukaze […]...

Jeigu jūs manote, kad svarbiausi vergovės požymiai – tai grandinės ir prižiūrėtojai su rimbais, tai turiu jums blogų naujienų. Kapitalizmas sėkmingai pakeitė grandines ir rimbus ekonomine prievarta. Vergas liko tuo pačiu vergu, tik dabar jam atrodo, kad jis laisvas. Panagrinėkime pagrindines vergiškos priklausomybės formas, kurios būdingos šiuolaikinei visuomenei. 1. Vertimas pastoviai dirbti. Šiuolaikinis žmogus turi […]...

Tai, kaip čia dabar išeina? Pasirodo, Baltijos regiono šalys uždirba daugiau, nei yra skolingos, priešingai nei visas Skandinavijos kraštas. Ir Baltijos valstybių skolos dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui, yra dešimtis kartų mažesnė nei skandinavų. Tarkim, kiekvieno lietuvio pečius slegia 33 kartus mažesnė valstybės skola nei norvego. Palaukite. O tai kaip su išmintingu klestėjimu? O tai […]...

K.Marksas savo laiku yra pasakęs: „Viešpataujančios klasės idėjos yra viešpataujančios idėjos“. Dabartinės viešpataujančios klasės pagrindinė idėja –pristatyti jos interesus užtikrinančią sistemą kaip visuotinai naudingą ir racionaliausiai organizuotą.  Pirmiausia – ekonominiu požiūriu, nes ir marksistai, ir nemarksistai, ir antimarksistai pripažįsta: ekonomika  yra visuomenės vystymosi pamatas. Kokia yra ekonominė santvarka tokia ir visuomenė. Bet apie ekonomiką   viešoje […]...

Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje „Le Temps“ buvo paskelbta išsami ataskaita apie tai, kaip jis ieškojo idelaus kiškienos patiekalo gamybos recepto. A LA ROYALE Šis nuostabus receptas pasaulį išvydo 1898 metais, lapkričio 29 dieną, kai Prancūzijos senatorius Kuto (Couteaux) laikraštyje „Le Temps“ buvo paskelbta […]...

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais. Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… […]...

IV. Istoriniai pavyzdžiai (19 a. pabaiga–20 a. pradžia) Žinodami, kad istorija nuolat kartojasi, galime atrasti tokių pavyzdžių, kurie nušviestų dabartinę situaciją Lietuvoje jau buvusių įvykių patirties šviesoje. Japonija Vertybių kaitos prasme panašiai reikalai klostėsi Japonijoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Imperatorius Meidzi (tikrasis vardas Mutsuhito, 1852–1912) valdė šalį 1867–1912 metais. Jo gimimo metu Japonija buvo […]...

Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų....

Sensacingi mokslo duomenys apie teigiamą lašinių poveikį žmogaus Tur būt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Ne be reikalo liaudies išmintis moko „Mylėkite vienas kitą, kaip katinas lašinius“, godžiuosius apibūdina: „Žiūri, kaip katinas […]...

Mums žadėjo, kad išėjus iš planines ekonomikos gyvensime geriau – laisvoji rinka ir privatizacija viską sustatys į vietas…. Šiandien mums sako, kad turime parduoti savo žemę užsieniečiams.. Lietuva neturi pramonės gamybos, neturi resursų, todėl nėra iš ko mokėti dotacijų žemės ūkiui. Vienintelė galimybė palaikyti primestą modelį – skolintis. Valdžia aklai tarnauja korporacijų stumiamam ir ES palaikomam stambiajam agropramoniniam verslui, o tai prekyba technika, sėklos, chemizacija ir prasiskolinimas – štai ką mums davė ,,išsivystęs” žemės ūkis, kai tuo tarpu smulkieji ūkininkai yra visais būdais...