Gal jau šį pavasarį išmoksime skirti šparagus nuo pupelių

Pupelės nebūna šparaginės, kaip nebūna apelsinų bulvių Šiandien botanikos nesimokę daržovių tiekėjai, maisto parduotuvių pardavėjai ir nekvalifikuoti virėjai ankštines pupeles vadina „šparaginėmis pupelėmis“, teigdami, kad taip jas vadina Rusijoje, kad taip buvo priimta vadinti sovietinio „obščepito“ laikais, ir žmonės prie to pavadinimo yra pripratę… Deja, Rusijoje ankštinės pupelės vadina ne „šparaginėmis pupelėmis“, t.y. „sparževij fasolj“, […]...

Algirdas Endriukaitis: Kuo buvome, kuo tapome ir kaip neliekame

Bedvasė Lietuvos valdžia sprendžia tik viena ir einamuosius reikalus Lietuvos valstybės institucijos ir realią valdžią turinčios partijos savarankiškai ir patikimai ir iš esmės neformuluoja lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimo teorinių ir praktinių klausimų apimties laiko erdvėje, trinasi kasdieninėse smulkmenose ir skandaluose, o konceptualius judesius palieka neapibrėžtai savieigai, nubraukiant mūsų savigyną, istorijos pamokas, kultūros […]...

Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė

Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų. Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų, nes aukštesnės klasės restoranuose yra taip vadinamos „europietiškos virtuvės“ (grynai lietuviškas mažaraščių virėjų išmislas, nes tokios virtuvės iš vis nėra. Keli itališki patiekalai, keli kiniški, keli sovietinio „obščepito“ jokiu […]...

Triušiena – vertingiausia mėsa

Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušiena vienuolių mityboje buvo laikoma pasninko mėsa, tad, visi, net elgetaujantys vienuoliai, laikė ir veisė triušius. Spartus vienuolynų steigimas, vienuolių mitybos dalykai turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų […]...

Daiva Tamošaitytė: Donelaičio testamentas

Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų“ pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros klasika. Lietuviškasis Homeras, laisvalaikiu konstravęs klavesinus, ką tik Europoje pasirodžiusį fortepijoną bei didelio jautrumo optinius […]...

Linas V.Medelis: Tai kodėl tavęs nėra?

Jei teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenusikratysite. Vincas Kudirka, 1898 Gyveni gerai ir savo gyvenimu esi patenkintas. Turi namus, didelį butą, gražią šeimą, abu su žmona einate aukštas pareigas, dirbate gerai apmokamus darbus, vaikai mokosi ir dirba užsieniuose, o nuo savo stalo nubyrėjusius valstybės trupinius gali sužerti […]...

Apie avieną ir avienos sriubą – avienę

Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Tie keli šimtai avių, kurias retsykiais patiekia tiekėjai nėra net lašu jūroje, ir todėl didieji maisto produktų prekybos tinklai pradėjo eksportuoti avieną iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau jų […]...

Ar bus Lietuvoje marmurinės mėsos?

Prieš 140 metų Japonija pasauliui padovanojo marmurinę jautienos mėsą, kuri šiandien yra labiausiai vertinama, aukštinama ir reklamuojama. Buliukai (ne telyčios) yra auginami ypatingomis sąlygomis ir maitinami pagal specialiai sudarytą šėrimo dietą. Taip daroma todėl, kad jų mėsa būtų su plonais riebalų intarpais, primenančiais marmuro raštus. Šis buliukų auginimas yra labai sudėtingas ir todėl marmurinė mėsa pasaulio rinkoje yra labai paklausi ir brangi. Japonijoje 1 kg marmurinės mėsos bifšteksų kainuoja 500 JAV dolerių....

Liudas Verbliugevičius: LRT afera – išdavystė

Pirmiausia, paskaitykime žurnalo „Gairės“ 2013 02 5psl. faksimilę Ir jiems kantrybė trūko!  Nors to žurnalo ir žurnalisto V. Paulausko niekaip nepriskirtum dešiniųjų ar nacionalistų pusei. Pasidomėjus, išlenda mistiniai dalykėliai: ši Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pervadinimų „afera“ įvykdyta likus vos mėnesiui iki 2012 10 14 Seimo rinkimų! O „aferos“ terminas čia vietoje: viskas padaryta patyliukais, […]...

Iš kur atsiranda neįprasti vardai?

Dauguma dabar neįprastai skambančių vardų yra sugalvoti ir naudoti dar senovės Lietuvoje, tačiau primiršti, tikina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė. LRT Radijo klausytoja Aldona iš Molėtų stebisi neįprastais vardais ir nori sužinoti, kas juos sugalvoja. „Džiaugiamės, kai spaudoje, kituose leidiniuose skelbiami vardai. Tačiau kyla klausimas, kas sudarinėja ir kas turi tokius vardus, pvz., Aventinas, Jogunda, Jogundė, Jovilas, Jovilė, Gilda, Gildas, Nygaila, Nygailė, Nykintas ir t. t.“, – vardija klausytoja. ...