Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta. Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau […]...

Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą – brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas („nokti-nykti” dėsnis), kurio kitose indoeuropiečių Kalbose yra išlikę tik fragmentai, nuolaužos, Lietuvių Kalboje galioja absoliučiai, […]...

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi. Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo. Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs […]...

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią. Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje […]...

Daina „Rimo rimo tūto sutariela”. „Rimo” senąja Lietuvių Kalba reiškia pasyvųjį pradą, moteriškąjį (rytų Kultūroje atstoja in energiją) – iš čia „ramybė”, „rimsta”. Žodis „tūto” reiškia aktyvųjį pradą, vyriškąją energiją (jan). „Sutariela” tarmiskai nuo žodžio Sutarėlė, Sutarimas. Tad Dainoje kartojama „rimo rimo tūto sutariela” išreiškia moteriškosios ir vyriškosios energijų santarą, dermę, Darną, nes tik jų […]...

Prof. Alfredo Bumblausko pokalbis su dr. Gintaru Beresnevičiumi (iš LRT laidos „Būtovės slėpiniai. Sesės ir broliai“, 2004 m.) Alfredas Bumblauskas: Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad prieš keletą metų parašydamas knygą „Šventaragio religinė reforma“, turbūt,  apstulbinai bent jau dalį kritikų, kurie, netikėjo Šventaragio mito mitine verte, galvodami, kad tai yra XV-XVI a. pramanas, tai ar dabar archeologų duomenys tave […]...

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais […]...

Per sezono atidarymą Nidoje kai kurios maitinimo įmonės pasiskelbė gaminančios kuršių kulinarinio paveldo valgius. Per sezono atidarymą Nidoje kai kurios maitinimo įmonės pasiskelbė gaminančios kuršių kulinarinio paveldo valgius. Deja, tai buvo apgailėtina profanacija, kažkas girdėta, kažkas nusiklausyta, bet nesuprasta. Ant beržinių ripkų, tinkamų nebent vaikams ritiniui mušti, (paskelbtų XIII amžiaus lėkštėmis?!) uždrėbta grucė (perlinių kruopų […]...

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir siekia malonumų.“ (1, p. 109) Tai yra į biologijos kalbą išversta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos citata: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neginčijamomis teisėmis, įskaitant teisę […]...

Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas kulinarinis paveldas. Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas KULINARINIS PAVELDAS. Antai, kai kurių savamokslių save kulinarijos žinovėmis pasiskelbusių entuziasčių nuomone, kulinariniu paveldu gali būti tik […]...