Nevalgomi grybai
PAPRASTOJI PONIABUDĖ (Phallus impudicus)
Jaunas vaisiakūnis vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio, baltas, iš žemės pusiau išlindęs. Luobelei trūkus, staigiai iš išsineria kotas su kepurėle. Kepurėlė 3-4 cm aukščio, nukirsta viršūne, kūgio pavidalo, smulkiai raukšlėta, padengta storu žalių gleivių sluoksnį, nemalonaus dvėsenos kvapo, kuriuo privilioja vabzdžius, o šie išnešioja sporas. Kotas 10-15cm aukščio, 3-4 cm skersmens, tuščiaviduris, paviršius korėtai akytas, apatinį galą gaubia išnara. Auga liepos-rugsėjo mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Lietuvoje dažna, vietomis gausi. Nevalgoma. Anksčiau žmonės vartojo nuo reumato, ypač drebutinę masę (spiritinį antpilą).
JUODKOTĖ MEŠKUTĖ (Paxillus atrotomentosus)
Kepurėlė 5-30cm skersmens,jaunų vaisiakūnių iškili, senesnių netaisyklingai išsilanksčiusi, kartais įdubusi, matinė, rausvai ruda, ruda, geltonai ruda, aksominė, dažniausiai į vidų užsilenkusiais kraštais. Lakšteliai gelsvi, rusvai gelsvi, nuaugę kotu žemyn, paspaudus paruduoja, tankūs.Kotas gana trumpas, 3-6 cm ilgio, 2-4cm storio, tamsiai rudas arba rudai juodas, aksominis, centrinis, kartais šoninis. Trama balta, balsva arba net gelsva, kieto konsistencijos, senų vaisiakūnių minkšta, tampri, nemalonaus kvapo. Auga vasarą ir rudenį spygliuočių ir mišriuose miškuose.Valgoma. Maistui nerekomenduojama.
Apsinuodyti galima ir gerais valgomais grybais, jei maistui vartosime senus, ištyžusius, sukirmijusius ar stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose irstant baltymams, riebalams, gaminasi amidai, aminai, lygiai kaip ir sugedus mėsai, žuvims ar sviestui.
Nuodingi grybai
Nuodingųjų grybų suskirstymas
Nuodingus grybus galima suskirstyti į 3 grupes:
• Grybai, kurie erzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, ligonis pradeda vemti, viduriuoti. Po kelių dienų jis pasveiksta.
• Grybai, kurių nuodai, veikia nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicinine pagalbą ligonis pasveiksta.
• Grybai, kurių nuodai, veikia ląstelę, ląstelių toksinai. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti skrandį, krūtinės srityje, ligonis vemia, viduriuoja.
ŽALSVOJI MUSMIRĖ (Amanita phalloides)
Kepurėlė 5-10(15) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių iškili, senų paplokščia, paviršius lygiu, kartais su baltais, lengvai nusilupančiais lopinėliais, žalia, žalsva, gelsvai žalia, rusvai žalia, pasitaiko išblukusių iki gelsvos, pilkšvos arba net balsvos spalvos, vidurinė dalis tamsesnė, lyg dryžuota. Lakšteliai balti, senesnių žalsvi, platūs, tankūs, laisvi. Kotas 5-15 cm ilgio, 0,5-2,5 cm storio, baltas, kartais gelsvo arba gelsvai žalsvo atspalvio, su skersiniais žalsvais dryžiais ir baltu, rievėtu žiedu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs ir apgaubtas balta, kartais žalsvai skiautėta išnara, kuri dažniausiai būna žemėje, tik kraštelis išlindęs į paviršių. Trama balta, po luobele žalsva, minkšta, švelnaus, nestipraus kvapo. Auga nuo vidurvasario iki spalio mėn. mišriuose ir lapuočių miškuose. Mirtinai nuodinga. Žalsvoji musmirė, kai nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs žiedas, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius.
PAPRASTOJI MUSMIRĖ (Amanita muscaria)
Paprastoji musmirė ryškiai raudona kepurėle išsiskiria ne tik iš musmirių, bet ir iš visų kitų grybų.Tai vienas iš gražiausių ir geriausiai grybautojams pažįstamų grybų. Kepurėlė 10-20 cm skersmens, ryškiai raudona, kartais oranžinė arba gelsva, su baltomis plėvelėmis arba karputėmis. Lakšteliai balti, senesnių grybų gelsvi, tankūs, platūs, laisvi. Kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm storio, baltas, plaušuotas, su baltu žiedu, pamatinė dalis su apvaliu sustorėjusiu baltu arba gelsvu gumbu, tvirtai suaugusiu su išnara.Trama balta, po luobele oranžiškai geltona, be ypatingo kvapo ir skonio, minkšta. Auga nuo vidurvasario iki lapkričio mėn. įvairiuose miškuose. Nuodinga. Nuodingosios medžiagos daugiausia susitelkusios vaisiakūnio apvalkale ir kepurėlės luobelėje. Nuodas muskarinas paveikia smegenų didžiųjų pusrutulių žievę, dėl to, apsinuodijus musmire, svaigsta galva, kinta nuotaika: žmogus juokiasi, verkia, džiaugiasi.
GELTONASIS BALTIKAS (Tricholoma sulphureum)
Kepurėlė 3-6(8) cm skersmens, jaunų kūgiška, vėliau paplokščia su gūbreliu,matinė, smulkiai plaušuota, žalsvai geltonos, sieros geltonumo, rusvai geltonos spalvos. Lakšteliai retoki, stori, platūs, trapūs sieros geltonumo, žalsvai geltoni, priaugtiniai. Kotas 5-10 x 0,5 – 1,5 (2,5) cm dydžio, plaušuotas, kietas, vienodo storumo arba į pamatą smailėjantis. Trama kieta, geltona, žalsvai geltona, plona, nemalonaus (dujų) kvapo, nekarti, bet nemalonaus skonio. Auga vasarą ir rudenį lapuočių, mišriuose miškuose, pavieniui. Nuodingas.
VALGOMASIS BOBAUSIS (Gyromitra esculenta)
Kepurėlė 2-4 cm aukščio, 2-15 cm skersmens, beformė, vingiuotai raukšlėta, tuščiavidurė, šviesiai arba tamsiai ruda, senesnių vaisiakūnių juodai ruda. Kotas 3-8 cm ilgio, 2-3 cm storio, jaunų grybų pilnaviduris, senesnių tuščiaviduris, baltas, gelsvas arba pilkšvas, apatinė jo dalis suaugusi su žemėmis. Trama trapi, malonaus kvapo ir skonio. Auga balandžio-gegužės mėn. pušynuose, miškų aikštėse, kirtavietėse, gaisravietėse. Pietryčių Lietuvoje randamas dažnai, vietomis gausiai. Žalias nuodingas. Valgyti nerekomenduojama. Ruošiant maistui reikia 2 kartus po 10-15 min. pavirti, perkošti, išplauti ir tik po to kepti arba virti. Daugelis mikologų laiko jį nuodingu.
DVOKIANCIOJI ŠALMABUDĖ
Kepurėlė 1,5 – 5(6) cm skersmens, iškili, senesnių vaisiakūnių beveik horizontali, su gūbreliu, vagota, violetiškai rožinės, šviesiai violetinės,kartais net balsvos spalvos. Lakšteliai pilkšvi, violetiškai rožiniai arba kepurėlės spalvos, gana platūs, priaugtiniai.Kotas 2,5 – 5(7) cm ilgio, 0,2 – 0,7 cm storio, tuščiaviduris, vienodo storumo arba į pagrindą kiek storėjantis, prie pagrindo su balsvai violetiniais plaukeliais, kepurėlės spalvos. Trama balta, kartais kepurėlės atspalvio,plona,nemaloniai aštraus kvapo. Auga birželio-lapkričio mėn. miškuose, pavieniui arba grupėmis. Nuodinga.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.