Ąžuo­las ne tik dy­džiu, bet ir dau­ge­liu sa­vy­bių iš­si­ski­ria iš ki­tų Me­džių. Tai pats ga­lin­giau­sias ir pa­tva­riau­sias Me­dis, lai­ko­mas stip­ry­bės ir tvir­tu­mo sim­bo­liu. Sun­kiai dau­ge­liui ki­tų Me­džių pa­sie­kia­mas ir Ąžuo­lo am­žius. Daž­nai jis sie­kia 300-400 me­tų, o at­ski­ri Me­džiai su­lau­kia 1000-čio ir dau­giau me­tų. Ąžuo­lų aukš­tis daž­niau­siai yra 20-40 met­rų, o kar­tais jų ša­kos iš­ky­la ir į 50 met­rų aukš­tį. At­vi­ruo­se plo­tuo­se au­gan­tys Ąžuo­lai tu­ri pla­čias ša­kas, yra ma­žes­nio aukš­čio, o au­gan­tys Miš­ko tan­kmė­je – aukš­ti, dau­giau ša­kų tu­rin­tys vir­šu­ti­nė­je da­ly­je. Be­lo­ve­žo Gi­rio­je tarp ki­tų Me­džių au­gan­tys Ąžuo­lai sie­kia 40 ir dau­giau met­rų aukš­tį. Ąžuo­lai iš­pli­tę pla­čia­me are­a­le. Jie ži­no­mi ir sau­go­mi Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je, Eu­ra­zi­jo­je, Šiau­rės Af­ri­ko­je. Nuo se­no Ąžuo­lai bu­vo sau­go­mi ir die­vi­na­mi Bal­tų Že­mė­se. Jau 1420 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo už­draus­ta kirs­ti se­nus Ąžuo­lus. Šven­to­mis bu­vo lai­ko­mos Ąžuo­lų Gi­rios, ku­rio­se ru­sen­da­vo am­ži­no­ji Ug­nis.

Lie­tu­viams Ąžuo­las bu­vo ne tik stip­ry­bės, Gro­žio sim­bo­lis, bet ir tei­gia­mos bio­e­ner­gi­jos šal­ti­nis. Pa­sto­vėjus po Ąžuo­lu ga­li­ma pa­sveik­ti, skaid­rė­ja min­tys, ge­rė­ja nuo­tai­ka, švie­sė­ja žvilgs­nis. Bio­e­ner­ge­ti­nę Ąžuo­lo reikš­mę ga­li pa­tir­ti kiek­vie­nas il­giau pa­ri­męs prie jo ka­mie­no. Jau Si­mo­nas Dau­kan­tas ra­šė, kad Lie­tu­viams Ąžuo­las – šven­tas Me­dis, kad iš­kirs­tas Ąžuo­lų gi­rai­tes jie bū­ti­nai at­so­din­da­vo.
Su­dė­tin­ga ša­lies is­to­ri­ja, il­gi ir daž­ni ka­rai kaip ir dau­ge­lį Žmo­nių pa­lau­žė ir ga­liū­nus Ąžuo­lus. Ta­čiau ir da­bar Ąžuo­lai Lie­tu­vo­je sau­go­mi, so­di­na­mos Ąžuo­lų gi­rai­tės, įgy­ven­di­na­ma Ąžuo­lų at­kū­ri­mo pro­gra­ma. Lie­tu­vo­je, pra­de­dant se­niau­siu Lie­tu­vo­je Stel­mu­žės Ąžuo­lu, apie 100 Ąžuo­lų pa­skelb­ti Gam­tos pa­min­klais. Gra­žiai au­ga ir ža­liuo­ja „Tau­tos at­gi­mi­mo ąžuo­ly­nas“ Ož­ka­ba­liuo­se Tau­tos pa­triar­cho Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus Gim­ti­nė­je.
Tiek pra­ei­ty­je, tiek ir da­bar Ąžuo­lo ša­kų ir la­pų vai­ni­kais ap­gau­bia­mi ka­riai Did­vy­riai už žyg­dar­bius ir Žmo­nių gel­bė­ji­mą. Ąžuo­lų lau­rų vai­ni­kais puo­šia­mi spor­ti­nin­kai, gy­nę Lie­tu­vos Gar­bę ir gar­si­nę ša­lį Pa­sau­ly­je.
Be­lo­ve­žo gi­ria me­na Lie­tu­vos val­do­vus
Dau­ge­liui vie­nin­te­lė ly­gu­mi­nės Eu­ro­pos sen­gi­rė – Be­lo­ve­žo Gi­ria ži­no­ma kaip lie­tu­viš­kų stumb­rų bu­vei­nė. Stumb­ras pri­pa­žin­tas šios Gi­rios sim­bo­liu. Apie šiuos žvė­ris by­lo­ja pa­min­klai pa­čio­je Gi­rio­je, jos pri­ei­go­se, jie, kaip Be­lo­ve­žo Gi­rios sim­bo­lis, re­kla­muo­ja­mi to­li už sen­gi­rės ri­bų.
Ta­čiau gar­sio­ji Gi­ria gar­sė­ja ne tik stumb­rais ir ki­tais gy­vū­nais. Su jais to­kiu pat pa­si­se­ki­mu ga­li kon­ku­ruo­ti Gi­rios au­ga­lai, ypač Me­džiai. Tarp gau­sy­bės čia au­gan­čių įvai­rių rū­šių Me­džių sau ly­gių ne­tu­ri Ąžuo­lai. Se­nų, il­ga­am­žių Me­džių Be­lo­ve­žo Gi­rio­je ne­trūks­ta. Tai ne tik Ąžuo­lai, bet ir lie­pos, pu­šys, eg­lės, uo­siai bei ki­ti Me­džiai. Jų am­žius daž­nai sie­kia ke­lis šim­tus me­tų, su jais su­si­ję pa­da­vi­mai, is­to­ri­niai įvy­kiai, jie tu­ri sim­bo­li­nę ir re­li­gi­nę pras­mę.
Pir­mykš­tės Gi­rios plo­tuo­se Ąžuo­lams aug­ti bu­vo pa­lan­kios są­ly­gos. Jie čia daž­nai pa­siek­da­vo 300-500 me­tų am­žių, o aug­da­mi ki­tų Me­džių kai­my­nys­tė­je iš­tįs­da­vo į 40 met­rų ir di­des­nį aukš­tį. Ąžuo­lų ka­mie­nai daž­niau­siai liek­ni, ša­kų vai­ni­kai gau­ses­ni tik vir­šū­nė­je.
Apie 6 ki­lo­met­rus į šiau­rę nuo pa­grin­di­nės Gi­rios gy­ven­vie­tės Bia­lo­vie­žos yra vie­ta, ku­rio­je iki mū­sų die­nų iš­li­ko gau­siau­sia se­nų­jų Ąžuo­lų gru­pė. Ten įkur­tas pa­žin­ti­nis ta­kas, by­lo­jan­tis apie Ąžuo­lus ir ki­tus Me­džius, me­nan­čius ke­lių šimt­me­čių is­to­ri­nius įvy­kius, čia pa­bu­vo­ju­sius is­to­ri­nius as­me­nis.
Ge­riau­siai šią Ąžuo­lų gru­pę pa­siek­ti va­žiuo­jant iš Bia­lo­vie­žos gy­ven­vie­tės Bu­dų kai­mo link ir už 6 ki­lo­met­rų Ja­nuv­kos kai­mo žvyr­ke­liu pa­su­kant į de­ši­nę. Už po­ros šim­tų met­rų pa­sie­kia­me kai­rė­je ke­lio pu­sė­je au­gan­čius pir­muo­sius Ąžuo­lų alė­jos Ąžuo­lus mil­ži­nus. 1978 me­tais tarp šių di­džiu­lių Ąžuo­lų bu­vo įreng­tas ta­kas, kiek­vie­nas Ąžuo­las ga­vo Di­džių­jų Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių ir Len­ki­jos ka­ra­lių var­dus.
Da­bar­ti­nė Ąžuo­lų būk­lė nė­ra vie­no­da, bet dau­ge­lis jų dar veš­liai ža­liuo­ja, yra gy­vy­bin­gi. Pats gra­žiau­sias Ąžuo­las skir­tas Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei, o jau nu­džiu­vęs – Sta­nis­la­vui Po­nia­tov­skiui, ku­rio val­dy­mo me­tais žlu­go Lie­tu­vos-Len­ki­jos Vals­ty­bė, ir ją pa­si­da­li­jo kai­my­ni­nės ša­lys – Ru­si­ja, Prū­si­ja ir Veng­ri­ja. Prie kiek­vie­no Ąžuo­lo pa­sta­ty­ta in­for­ma­ci­nė len­te­lė, ku­rio­je api­bū­din­ti Me­džio pa­ra­met­rai, pa­mi­nė­ti kai ku­rie fak­tai apie as­me­nį, ku­rio var­dą tu­ri Ąžuo­las.
Ąžuo­lai, skir­ti Di­die­siems Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiams
Prie­ki­nė­je pa­žin­ti­nio ta­ko da­ly­je au­gan­tys Ąžuo­lai skir­ti Lie­tu­vos val­do­vams.
Min­dau­go Ąžuo­las  pats di­džiau­sias – pir­mas prie ke­lio. Jo ap­im­tis 420 cen­ti­met­rų, aukš­tis – 30 met­rų, am­žius – 400 me­tų. Min­dau­gas čia lan­kė­si 1246 me­tais, ko­vo­da­mas su to­to­riais, be­si­ver­žian­čiais į LDK te­ri­to­ri­ją.
Trai­de­nio Ąžuo­las yra 368 cen­ti­met­rų ap­im­ties, 27 met­rų aukš­čio. Jo am­žius 300 me­tų. Trai­de­nis lan­kė­si šio­se vie­to­se 1281 me­tais, ka­da nu­ga­lė­jo jot­vin­gius, gin­da­mas Bal­tų Ti­kė­ji­mą ir se­nuo­sius Lie­tu­vių pa­pro­čius.
Ge­di­mi­no Ąžuo­las – kiek to­liau nuo ke­lio pir­mas. Jo ap­im­tis – 440 cen­ti­met­rų, aukš­tis – 27 metrai, am­žius – 350 me­tų. Ge­di­mi­nas val­dė Gi­rią nuo 1326 me­tų. Pa­gal le­gen­dą jis Gi­rio­je pa­sta­tė pi­lį ir iš bal­tų pu­šų kel­mų bal­tą bokš­tą (bia­la we­ža). Ma­no­ma, kad iš čia ki­lo ir Be­lo­ve­žo Gi­rios pa­va­di­ni­mas.
Al­gir­do ir Kęs­tu­čio Ąžuo­las dvi­ly­pis, kiek ma­žes­nis ir jau­nes­nis. Jo ap­im­tis – 362 cen­ti­met­rai, aukš­tis – 27 met­rai, am­žius – be­veik 200 me­tų. Al­gir­das, plės­da­mas Lie­tu­vos Vals­ty­bės te­ri­to­ri­ją, prie Lie­tu­vos pri­jun­gė da­lį Pa­len­kės. Kęs­tu­tis, glo­bo­da­mas šias vie­tas, čia daž­nai lan­kė­si.
Vy­tau­to Ąžuo­las yra 342 cen­ti­met­rų ap­im­ties, 29 met­rų aukš­čio. Jo am­žius – 250 me­tų, Vy­tau­tas Be­lo­ve­žo Gi­rio­je lan­kė­si 1425-1426 me­tais. Jis, plės­da­mas Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją, at­ga­vo iš Len­ki­jos vi­są Pa­len­kę.
Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei skir­tas Ąžuo­las 546 cen­ti­met­rų ap­im­ties. Jo aukš­tis – 24 met­rai, am­žius – 450 me­tų. Jis pri­pa­žin­tas gra­žiau­siu Ąžuo­lu šio­je alė­jo­je.
Be­lo­ve­žo Gi­rios plo­tai – tai Bal­tų gen­ties jot­vin­gių gy­ve­na­mas are­a­las. Ne­ma­ži jų gy­ve­na­mi plo­tai pri­klau­sė Lie­tu­vos Di­džia­jai ku­ni­gaikš­tys­tei, ir jos val­do­vai Be­lo­ve­žo Gi­rio­je daž­nai lan­ky­da­vosi. Jie šią te­ri­to­ri­ją gy­nė nuo be­si­ver­žian­čių to­to­rių ir ki­tų prie­šų, Gi­rio­je me­džio­da­vo, čia bu­vo ruo­šia­mas mais­tas Žal­gi­rio mū­šy­je da­ly­va­vu­siai ka­riuo­me­nei.
Be­si­lan­ky­da­mi Be­lo­ve­žo sen­gi­rė­je ir be­sig­ro­žė­da­mi jos sim­bo­liu – stumb­rais, ne­pa­mirš­ki­me ir ki­tų uni­ka­lių Gi­rios vie­tų, tarp jų ir Ąžuo­lų mil­ži­nų, pa­va­din­tų Lie­tu­vos val­do­vų var­dais. Lan­ky­da­mi šių Ąžuo­lų alė­ją, pri­si­min­si­me Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir gar­bin­gus ša­lies val­do­vus, pa­tir­si­me pa­si­di­džia­vi­mą Tau­tos is­to­ri­ne pra­ei­ti­mi. Tai ypač svar­bu Lie­tu­vos jau­ni­mui, ku­ris glo­ba­li­za­ci­jos są­ly­go­mis dau­giau do­mi­si Eu­ro­pos ar Pa­sau­lio rei­ka­lais, ma­žiau sa­vos Tau­tos gar­bin­ga pra­ei­ti­mi.
Pri­me­na­me, kad Be­lo­ve­žo Gi­rios Ąžuo­lai, ku­riems su­teik­ti Lie­tu­vos val­do­vų var­dai – vie­nin­te­lė vie­ta Pa­sau­ly­je, kur jie taip pra­smin­gai ir gra­žiai pa­gerb­ti. Mums toks pa­ger­bi­mas pri­me­na, kad ša­lies val­do­vai bu­vo tvir­ti lyg Ąžuo­lai.

 

Views All Time
Views All Time
287
Views Today
Views Today
1
0 0