Mistika

Per Helovyną iš slapčiausių kampelių išlenda mūsų tamsiosios pusės ir visi vaiduokliai, demonai bei raganos ir klajoja po naktines gatves. Laimei, šie bjaurūs padarai išnyksta prieš saulėtekį. Visi, išskyrus vieną vampyrų rūšį – energetinius vampyrus, kurie sklaido aplink mus nebijodami nei dienos šviesos, nei kryžių. Energetiniai vampyrai nesiurbia kraujo. Jiems nepatinka burtis nykiose apleistose pilyse ar rengti kraujo siurbimo orgijų kapinėse per pilnatį. Tai žmonės, kurie sugeria kitų žmonių gyvybines jėgas ir patys nuo jų priklauso. Jų skruostai rausvi, o drabužiai – įprastai ryškūs ir spalvingi, taigi jie praeina pro mus kaip paprasti žmonės. Keisčiausia yra tai, kad jūs nė nepastebėsite, kaip jie jus užpuls. Tačiau jūs pastebėsite ilgai trunkančias pasekmes – nuovargį, depresiją ir emocinės kibirkšties praradimą. Tai yra žmonės, kurie iš jūsų nori per daug ir turi išsiugdę sudėtingas strategijas kaip tai gauti. Tai gali būti neužčiaupiamas pašnekovas, kuris išsunkia jūsų sielą pasimatymo metu, draugas, kuris paskambina jums, kad pasidalintų dar viena istorija iš savo nesibaigiančios nesėkmių knygos, gerai atrodantis nepažįstamasis, kuris pakviečia jus šokti vakarėlio metu. Jūs juos žinote – praleidę su jais kažkiek laiko jūs jaučiatės lyg išsunkti. Jūs manote, kad tai įtampa arba nuovargis ir beviltiškai mėginate atsigauti, užsisakydama dvigubą porciją kavos ir kaltinate save, kad nepakankamai išsimiegate.

Sukurta daugybė šiurpių mitų apie fantastines būtybes, su visa gyvastimi siurbiančias žmonių kraują, pasižyminčias ypatingomis galiomis ir charakterio bruožais. Tuo tarpu šiandien, kai gajos kalbos apie energinį vampyrizmą, maga sužinoti, ar iš tikrųjų kai kurie iš mūsų turi neeilinių sugebėjimų siurbti ne kraują, o energiją. Tikriausiai pastebėjote, kad su vienais žmonėmis malonu bendrauti, o kiti mums sukelia vien pyktį, susierzinimą ir išmuša iš pusiausvyros. O gal tai vėlgi tėra dar vienas šiurpus mitas apie grėsmingus vampyrus? To ir klausiame astrologo, meditacinių technologijų meistro Gaudento NAUJOKO: – Kai vis dažniau girdime kalbant apie energinį vampyrizmą, norisi daugiau sužinoti apie šį reiškinį. – Žmogus natūraliai perima energiją iš tam tikrų natūralių energinių šaltinių: iš maisto, oro, miego, aktyvios veiklos ir pan. Esant tik šiems ribotiems energiniams šaltiniams, atsiranda jos trūkumas, todėl žmogaus sistema pradeda naudotis kitoniškais energijos pasisavinimo metodais, tarkim, ją ima siurbti iš aplinkinių. Sakyčiau, iš principo geriau būti energiniam donorui negu energiniam vampyrui, bet reikia būti stipriam. Tokių yra mažai. Galima užsiblokuoti nuo energinių vampyrų, tačiau energija turi cirkuliuoti, atsinaujinti, o vadinamasis donoras, užsiblokavęs ir patekęs į tam tikrą kokoną, tarsi negyvena visaverčio gyvenimo. Svarbiausia išmokti energijos pačiam įsikrauti iš neribotų energijos šaltinių – kosmoso ir žemės.

Tikriausiai pastebėjote, kad, bendraudami su kai kuriais žmonėmis, nejučia sukryžiuojame rankas. Šitaip mes nesąmoningai uždarome vartus į savo vidų. Vadinasi, mūsų pasąmonė (intuicija ar dar kitaip) davė ženklą, jog turime saugotis. Ko? Kaip žinoma, žmonės, gyvūnai, augalai ir netgi akmenys turi savo biolaukus. Kiekvieno iš mūsų biolaukas yra uždaras, tačiau, deja, nėra nepramušamas. Kartais juos pervažiuoja “tankai”. Žinoma, neatsiklausę. “Tankai” per mus važiuoja tada, kai jiems baigiasi “degalai” – pritrūksta savos energijos. Kad galėtų jos pasipildyti, jie skverbiasi į svetimas teritorijas. Esama žmonių, kuriuos pamačius norisi padaryti kilometro lanką. Nes jeigu eisi “po tiesumais” – būsi sugautas ir iščiulptas. Keista, tačiau dvasios vampyrams savo energiją dažniausiai atiduodame savanoriškai. Todėl, kad esame auklėti pasiaukojimo dvasia. “Svetimo skausmo nebūna.” Kadangi svetimo skausmo nebūna – savo energiją mes aukojame svetimoms problemoms spręsti. Ar susimąstėte kada, kiek ant jūsų galvos supilama svetimų bėdų? Juk linksmame vakarėlyje pradėjusiam ilgą išpažintį žmogui jūs neišdrįstate pasakyti, kad nenorite jo klausytis. Nes neišklausyti, neužjausti, nepatarti – tai beširdiškumas. O kad gyventi kitų problemomis – tai griauti save, tokia erezija mums neateina į galvą. Taigi mes klausomės, įsitraukiame į mūsų nedominančią diskusiją ir susierziname. Kadangi susierzinęs žmogus atiduoda daugiau energijos, vampyras (sąmoningai arba ne) būtent to ir siekia.

Akivaizdu, kad ne vis reiškiniai žmogaus gyvenime paklūsta mechaninei logikai – didelę įtaką mums daro įsitikinimai, masiškai paplitę ir toliau plintantys per masines informacijos priemones, dėl to paprastai priimami be kritikos. Dabar juokingai atrodo viduramžiais populiarūs mitai, pvz., kad, Velykų dieną iššukavus plaukus, galima atsikratyti utėlių, o sifilio – permiegojus su skaistuole. Taip atsiranda kolektyviniai mitai, ir vienas iš šiuolaikinių mitų – energetiniai vampyrai, apie žmones, neva siurbiančius mūsų energiją, ir magiškus apsisaugojimo nuo jų metodus. Iš tikrųjų visi pastebime, kad ne su visais žmonėmis vienodai lengva bendrauti. Su kai kuriais sutarti sunku beveik visiems, o, pabendravus su jais, lieka nemalonus jausmas. Taigi „vampyrizmą“ galima apibūdinti kaip tam tikrą elgesį, kai taip besielgiantys gerai jaučiasi tada, kai kitiems sukelia nemalonias emocijas. Tačiau kaltinti šio žmogaus taip pat negalima – juk apie savo elgesio problemas jis dažnai net nežino ir toli gražu pats nesijaučia gerai. Tokiam žmogui reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba. Kaip, beje, ir jo aukoms – nuo „energetinių vampyrų“ paprastai nukenčia ypač jautrūs ir pažeidžiami žmonės. Ir padėti geriausiai gali ne būrėjos ar ekstrasensai, o profesionalai, mokantys psichologinę būklę koreguoti moksliniais metodais.