Bučinio anatomija
Burnos išsižioja ir susilieja į vieną gašlų, ilgesingą, aistringą bučinį! Per visą ekraną! Ir taip kiekviename save gerbiančiame filme. Žinant aktoriaus darbo specifiką, kai geram kadrui įamžinti reikia aibės dublių, galima tik įsivaizduoti, ką abu aktoriai jaučia. Ypač jeigu jie vienas kito nemėgsta. Kodėl? Todėl, kad lūpos tikriausiai yra viena iš pačių intymiausių žmogaus erogeninių zonų.
Tokiam kino bučiniui reikia atsiverti, numesti visus šarvus, įsileisti į savo gyvybinę erdvę. Kaip viena buvusi prostitutė aiškino žurnalistui: „Dariau viską, bet niekada nebučiavau savo klientų!”.
Taigi bučinys lyg ir netinka viešoje erdvėje. Nors kas to nėra daręs! Į prancūziškus – giliais, su liežuvio pagalba, bučiniais, kur nors aikštėje reaguojame nevienareikšmiškai. Kokiame nors paauglių vakarėlyje toks nevaržomas elgesys yra „kietumo” įrodymas. Bet ilgainiui sutinkame, kad bučinys yra intymus dviejų žmonių visiškas vienas kitam atsidavimas, giliausios meilės įrodymas.
Nemaišykite panašaus bučinio su bučiniais susižavėjimo akimirką. Jam praėjus, mes net negalime įsivaizduoti „kaip galėjome bučiuoti tokią idiotą”!
O kas neprisimena pirmo bučinio? Pamenat, sėdime abu vienas šalia kito, norisi ją pabučiuoti, bet nežinai kaip, nerimauji – gal dar taukštelės atsivedėjusi, prieš tai išvadinusi kvailiu! Bandai prisiminti, kaip tai darė kine, apsimeti profesionaliu bučiavimosi ekspertu…
Mūsų problema, kaip antai ir su ta informacija apie seksą mokyklose, nepakankama, paviršutiniška, pilna tabu. Kas vargšą paauglį ar paauglę pamokys bučiavimosi meno, kai dauguma suaugusiųjų to meno patys nemoka? Tai ir baisiausia – nemokėjimas bučiuotis! Ilgainiui tai veda abu iš proto, nes tik per tikrą bučinį gali paliesti vienas kito sielas! O nemokant – tai tas pat kas seksas be orgazmo!
Taip populiariai viską aiškinant, man net kilo mintis atidaryti bučinio mokyklą, nes bučinys – reikalas rimtas. Nežinant ką, kaip ir kada, su kuo, kokiu metu, kokiu būdu bučiuotis, galima patekti į nepaprastai kvailą padėtį. Nes bučiniai turi ir savo etiketo taisykles. Pavyzdžiui, nereikia atskiro leidimo sveikinantis mandagiai pabučiuoti poniai ranką. Bet toks bučinys jau beveik tapo istoriniu anachronizmu.
Ispanijoje galima keletą sykių sutiktą moterį, bet dar ne artimą, draugiškai (ore) po vieną bučinį pabučiuoti į skruostus. Panašiai Prancūzijoje. Lietuvoje įprastas tėvų ir vaikų pasibučiavimas susitikus į lūpas, bet Švedijoje tai – neįmanoma. O iš rusų vyrų įpročio bučiuoti vienas kitą oficialiai į lūpas (pamenat Brežnevą?) mes niekada nepaliausime juoktis!
Perspėju: eskimai nesibučiuoja, tik patrina nosis. Nebent ir jie prisižiūrėję amerikietiškų filmų pamiršo savo nuostabią kultūrą. Štai čia ir paminėjome svarbią bučiavimosi potekstę: kultūrą. Aš kalbu apie nesmurtinę kultūrą. Bučinys, kaip ir prisilietimas, be abipusio sutikimo yra neįmanomas, mažų mažiausiai -nemalonus. Čia subtilumas – tiesiog išganymas.
Jeigu koks nors bosas ofise mano, kad sekretorės be jos sutikimo pabučiavimas nieko nereiškia, tai tokį veiksmą galima įvardinti ne šiaip priekabiavimu, o prievartavimu. Panašiai galima pasijusti ir ilgai trunkančiuose tarpusavio santykiuose.
Skaitydamas paskaitą „Vyrų ir moterų seksualinių santykių atspindys kūno kalboje”, neretai išgirstu klausimą: „Kodėl Jis (ar Ji) manęs nebučiuoja. Toks klausimas iš tiesų daugiau skirtas psichologui, bet viena iš problemų – dažnai ne tokių gilių, kaip galima manyti, tai nemokėjimas stebėti savo partnerio emocijų.
Mes nesame totaliai priklausomi nuo vienas kito, kaip ir nesame vienas kito daiktai, kurios galėtume perstatinėti į vieną ar kitą kampą neatsiklausus. Nenoras bučiuotis tau norimą akimirką gali reikšti, jog antroji pusė pavargusi, nenusiteikusi, skauda galvą ir panašiai. O gali būti ir pastovi burnos higienos stoka, kaip neprižiūrėti dantys, problemos su skrandžiu, česnakas, svogūnai, trijų dienų barzda…
Jau minėjau, kad nemokėjimas bučiuotis galiausiai įkyri. Pasikartosiu: bučiuotis reikia mokytis. Lengviausia, kai abiejų lūpos vienodo storio. Geriau, kad jos būtų putnios. Tokios lūpos (art matėte reklamose manekenę be putnių lūpų?) asocijuojasi su moters genitalijomis, todėl ir traukia. dėmesį. Bet ir turintiems siauras lūpas nereikia nusiminti. Tereikia atpalaiduoti ir kiek praverti burną, papūsti lūpas, pasikviesti pagalbon liežuvį… Geriau, kai liežuviai pradeda savo begėdį šokį, tačiau be seilių, nes tai, jeigu dar nesi pakankamai artimas, sukelia šleikštulį.
Traktuokite bučinį kaip pastovaus lavinimo reikalaujantį meną. Linkiu jums gerų bučinių!
