Radvilos – Lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pr., savo įtaka pakeisdama Goštautus. Ji Lietuvos didikų gyvenime dominavo iki XVII a. pirmos pusės. Po to ją nurungė didikai Pacai. Tačiau ir vėliau, iki pat XVIII a. pabaigos, jos įtaka buvo didžiulė.

Radvilos – viena iš galingiausių LDK didikų giminių, kurios įtaka politiniam ir kultūriniam Lietuvos ir Lenkijos gyvenimui buvo didžiulė.

Radvilos yra kilę iš Kernavės apylinkių, Astikų giminės. Radvila Astikas istorijos šaltiniuose paminėtas 1477-aisiais, jo mirties metais.

Nuo 1547 m. Radvilos turėjo Romos imperijos kunigaikščių titulą. XVI a. šioje giminėje buvo 17 vyrų ir 17 moterų, XVII a. – 42 vyrai ir 25 moterys, XVIII a. – 48 vyrai ir 35 moterys, XIX a. – 48 vyrai ir 35 moterys ir XX a. – 33 vyrai ir 47 moterys. Iš viso – 344 nariai.

18 šios šeimos narių yra gimę po Antrojo pasaulinio karo (iki 1990 m.). Jų šeimos nariai išsiblaškę po visą pasaulį (Rytų Europoje ir Lietuvoje jų nežinoma).

Radvilų giminei jos klestėjimo laikotarpiu turtais nebuvo lygios Europoje. Radvilos valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10 053 kaimus. Jie turėjo atskirą kariuomenę, kuri kartais būdavo pajėgesnė už viso krašto kariuomenę.

Platūs Radvilų giminystės ryšiai. XV-XVIII a. per vedybas jie buvo susigiminiavę su ponais Višnioveckiais, Kiškomis, Goštautais, Liubomirskiais, Manvydų, Kęsgailų šeimomis, Dorohostaiskiais, Zavišomis, Chodkevičiais, kunigaikščiais Odelkaičiais – Slucko savininkais, Sapiegomis, Sobieskiais, Potockiais, Paciejais (Pacais), Sanguškomis, Oginskiais, Sieniavskiais, Denhofais, Siesickiais, Senkomis, Schaleckiais, Mycielskiais, Trembickiais ir kt. Mikalojaus Radvilos duktė Sofija, ištekėjusi už vengrų kunigaikščio Batoro, buvo Respublikos karaliaus Stepono Batoro senelė. Per Jurgio Radvilos dukterį Barborą Radvilos giminiavosi ir su paskutiniuoju jogailaičiu – Žygimantu Augustu.

Radvilų giminė Lietuvai davė daug žymių, iniciatyvių, energingų vyrų, gerų karvedžių ir valstybės veikėjų. Iš Radvilų giminės Lietuva susilaukė 37 vaivadų, 22 ministrų, nemažai kanclerių, iždininkų, etmonų, maršalkų, 3 vyskupų, 1 kardinolo.
Buvo trys pagrindinės Radvilų giminės linijos, kurioms pradžią davė Mikalojaus Senojo sūnūs:

Pirmoji – Nesvyžiaus (Naugarduko), pasibaigusi 1813 m. (katalikiškoji);

Antroji – Biržų-Dubingių linija, pasibaigusi 1669 m. (protestantiškoji);

Trečioji – Medilo, Goniondzo, Rajgorodo linija, pasibaigusi 1546 m.

Iš visos Radvilų giminės žymiausias buvo Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565). Jis ne tik užėmė svarbiausius valstybės postus – buvo LDK kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas, bet ir faktiškasis Lietuvos valdovas, nevainikuotas karalius. Jis artimai bendravo su karaliumi ir veikė jo politiką.

Radvilos buvo labai išsilavinę. Jie mokėsi žymiausiuose Europos universitetuose, rašė lotynų kalba, išmanė antikinę teisę ir literatūrą. Jie garsėjo ir kaip geri karo vadai.

Radvilos gynė LDK suverenumą ir teritorijos vientisumą.
Radvilų giminės atstovai buvo reformacijos LDK rėmėjai ir skleidėjai.

Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. pab. buvo Vilniuje, Biržuose, Kėdainiuose, Nesvyžiuje (Naugarduke).

Naudota literatūra:
1. Kryževičius V. Plati ir galinga Radvilų giminė// Kultūros barai.-1996.-Nr. 11.-P. 60-65.
2. Lietuvių enciklopedija.-Bostonas.-1961.-T. XXIV.-P. 374-375.

Views All Time
Views All Time
11696
Views Today
Views Today
1
0 0