Mykolas Tiškevičius

1824 m. tapo Palangos dvaro, kuriam priklausė ir Grūšlaukės, Darbėnų dvarai, šeimininku. Jam 1839 m. mirus, Palangos dvaras perėjo jo palikuonims. Mykolo anūkas Juozapas (1835-1891) buvo kariškis, pulkininkas, o jo žmona – Sofija. Juozapas Tiškevičius įsigijo Lentvario, Kretingos dvarus, 1882 m. pastatė Palangos tiltą į jūrą. 1891 m. po J. Tiškevičiaus mirties Tiškevičių valdos buvo padalintos jo sūnums. Feliksas paveldėjo Palangą, Vladislovas – Lentvarį, Aleksandras – Kretingą, Juozapas – Užtrakį. J. Tiškevičiaus našlei liko Grūšlaukė ir Darbėnai. Po F. Tiškevičiaus mirties Palangos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Stanislovui. Po karo Palangos dvaras nacionalizuotas. Iš viso Tiškevičiai Palangą valdė 116 m.

XVII-XIX a. pr. Palangos miestelyje buvo keletas karaliaus valdžios institucijoms priklausančių pastatų miestelio centre (prie Turgaus aikštės): iždas, muitinės pastatas, valstybinė karčema, keletas pasienio punktui priklausiusių pastatų. Kai Palangos dvarą nusipirko Tiškevičiai, šie pastatai taip pat perėjo jų nuosavybėn. Dvarui priklausė ir pajūrio ruožas nuo pasienio su Prūsija iki Šventosios bei miškas prie pietinės miestelio dalies – šventasis Birutės miškas.

Mykolas Tiškevičius Palangos dvarą įsigijo tada, kai ji jau buvo pradėjusi garsėti kaip vasarvietė. 1817 m. čia jau lankėsi nemažai Žemaitijos ir Lietuvos, Lenkijos diduomenės, 1824 m. Palangą aplankė Adomas Mickevičius. Daugelį į Palangą traukė spėjama kunigaikštienės Birutės kapo vieta.

Straipsniai 1 reklama

J. Tiškevičius XIX a. antroje pusėje įsigijo keletą sklypų Palangos miestelyje, kairiajame Rąžės upelio krante, abipus pagrindinės gatvės. Rytinėje jos pusėje jis pasistatė medinį gyvenamąjį namą – stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Prie vakarinio fasado buvo atviras prieangis, prie rytų – priestatas. Aplink šį namą pradėtas kurti nedidelis parkas.

Apie 1875-1877 metus kitoje gatvės pusėje J. Tiškevičius pastatė naują, erdvią, mūrinę salę su virtuve svečių priėmimui.

1878 m. Palangoje buvo didžiulis svečių antplūdis, todėl Tiškevičiai šį pastatą paskyrė besikuriančio kurorto reikmėms – įrengė restoraną. Vėliau jis buvo išplėstas, tapo pirmuoju Palangos restoranu ir viešbučiu. Šis pastatas stovi iki šiol. Tai – Kurhauzas. Šalia jo tuo metu buvo pradėtos statyti kitos vilos. Taip čia ėmė formuotis kurorto centras.

J. Tiškevičiaus sūnus Feliksas (1865-1931) Palangoje nuolatinai apsigyveno po tėvo mirties. 1893 m. jis vedė Antaniną Koržbek-Lack (1870-1952), kilusią iš Poznanės kunigaikštystės. Iš pradžių jie gyveno mediniame dvaro pastate, stovėjusiame ant kairiojo Ronžės upės kranto, prie kelio į Klaipėdą. Vedybų proga Feliksas savo žmonai užrašė Virbališkės dvarą, ta proga pavadintą Antaniške. Po vestuvių jis su savo jaunute žmona išvyko į kelionę po Europą. Tada buvo sumanyta statyti ir naujus rūmus Palangoje. Vokietijoje F. Tiškevičius susipažino su žymiu Vokietijos architektu Fr. Švechtenu ir susitarė, kad pastarasis jam sukurs rūmų projektą. Aptarus vietos sąlygas, prieita išvados, kad rūmus reikia statyti naujoje vietoje ir aplink juos įkurti parką. Fr. Švechtenas greičiausiai F. Tiškevičių supažindino ir su būsimuoju parko autoriumi – E. F. Andrė. 1880 m. jie kartu jau buvo dirbę Poznanės kunigaikštystėje – rekonstravo Semoštrelio rūmus ir parką.

Views All Time
Views All Time
2973
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

51 + = 61