Klemensas Kairys (1835-1864)

Kunigas, poetas. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas Petrapilio dvasinėn akademijon, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. Trumpai pabuvęs Rokiškio vikaru, buvo paskirtas Kauno gimnazijos kapelionu. Greitai nusistatė prieš rusų valdininkiją, energingai, nors ir nesėkmingai, rūpinosi atgauti katalikams uždarytą domininkonų bažnyčią. Tikras konfliktas kilo, kai nekreipdamas dėmesio, kad naujieji gimnazijos rūmai buvo pašventinti stačiatikių kunigo, pats rytojaus dieną pašventino visus rūmus. Per kratą Mintaujoje pas kunigą Šatinskį radus seną Kl. Kairio laišką, plačiai aprašantį Petrapilio akademijos auklėtinių literatūrinę draugiją, kurioje aktyviai reiškėsi Kl. Kairys, rusų valdžia įžiūrėjo priešvalstybinę veiklą ir Kl. Kairį areštavo. Pustrečio mėnesio išlaikytas Mintaujos kalėjime, nugabentas į Vilnių ir be teismo, vien administraciniu įsakymu, kaip pavojingas valstybei asmuo, ištremtas prie Uralo.

Varnių kunigų seminarijoje susidraugavo su P. Viksva ir A.Baranausku. Yra išlikęs Kl. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys “Zbiorek rymow i poezyj”, pradėtas Varniuose ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: “Geražodis A. B. denoj Warduwiu” (A.Baranauskui) ir “Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej” (P. Viksvai). Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A.Baranausko varduvėms-“Tawo szindiena gražiausia diena”.

Views All Time
Views All Time
2796
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

52 − 47 =