Jonušas Radvila (1612-1655)
|

Jonušas Radvila (1612-1655)

Jonušas Radvila (1612-1655). Jis – didysis LDK etmonas ir Vilniaus vaivada, didžiojo etmono Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės sūnus.
Jonušas buvo vienas iš paskutiniųjų Biržų atšakos Radvilų giminės atstovų. Žinoma, kad jis baigė kalvinų mokyklą Biržuose, Koidanovo ir Slucko gimnazijas. Po to mokėsi Leipcigo, Leideno, Altdorfo universitetuose. Kaip ir daugelis kitų tais laikais gyvenusių didikų vaikų, J. Radvila savo politinę ir karinę karjerą pradėjo labai anksti. 1632 m. jis su delegacija buvo pasiųstas į Olandiją ir Angliją notifikuoti apie karaliaus Vladislovo Vazos išrinkimą. 1633 m. J. Radvila tapo pakamarininkiu, 1640 m. buvo paskirtas Trakų pilininku, bet šios tarnybos atsisakė. 1646 m. buvo lauko etmonas ir Žemaičių seniūnas, 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – LDK didysis etmonas.

Jis pasižymėjo karuose su Maskva ir kazokais: 1633-1634 m. dalyvavo kovose dėl Smolensko, 1649 m. išvadavo iš sukilusių kazokų Turovą, Mozyrių, Babruiską ir kt. miestus, 1651 m. užėmė Kijevą.
1654-1655 metais, per 1654-1667 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija, vadovavo LDK kariuomenei. 1655 m. rugjūčio mėnesį Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, vadovavo LDK derybų grupei, kuri sudarė Kėdainių sutartį su Švedija. Už tai Seimas nusavino jo valdas, iš kurių svarbiausios buvo šios: Biržai, Dubingiai, Kėdainiai, Nesvyžius, Svėdasai. Po J. Radvilos mirties 1659 m. šios valdos buvo grąžintos kitiems Radviloms.

XVII a. viduryje Jonušas Radvila buvo vienas įtakingiausių didikų Lietuvoje ir, kaip rašoma „Lietuvių enciklopedijoje” (Bostonas, 1964, t. XXIV, p. 381) „nevengė savarankiškai politikuoti tiek vidaus, tiek santykiuose su užsieniu. Daugiausia savarankiškumo jis parodė derybose su švedais po to, kai 1654 m. Maskva puolė Lietuvą, užėmė Vilnių ir didelę dalį Lietuvos. J. Radvila norėjo sąjungą su Švedija nukreipti prieš Maskvą, bet Švedijos karalius Karolis X Gustavas nepritarė tokiai politikai, ir garsioji Kėdainių sutartis nedavė Lietuvai to, ko iš jos tikėjosi J. Radvila ir daugumas Lietuvos didikų bei senatorių. Dėl tos sutarties J. Radvila užsitraukė Jono Kazimiero, daugelio lietuvių ir lenkų neapykantą”. Kaip diplomatas J. Radvila viešėjo Saksonijos kurfiursto dvare Drezdene, lankėsi pas Karolį I Stiuartą, tap pat infantės Izabelės, Ispanijos vietininkės Nyderlanduose dvare.

Straipsniai 1 reklama

Jo asmenybė kelia daug ginčų, ypač tarp lenkų istorikų ir rašytojų dėl jo tariamos antilenkiškos veiklos ir dėl tariamo Liublino unijos sulaužymo.
Jonušas Radvila mokėjo keturias kalbas, rūpinosi kultūriniais krašto reikalais.

Kėdainiai buvo J. Radvilo mylimiausias miestas. Čia jo rūpesčiu 1650 m. įsteigta spaustuvė. J. Radvila rėmė Kėdainių mokyklą. Jo iniciatyva Kėdainių evangelikų reformatų mokykla buvo reorganizuota į gimnaziją. Jonušas Radvila pasikvietė į miestą spaustuvininką Joachimą Jurgį Rhetą, pedagogą J. A. Komenskį. Jo dvare dirbo matematikas, fortifikatorius ir gydytojas, olandų tapytojas Abraomas van Vesterfeldas, poetai Danielius Naborovskis, Zbignevas Morštinas. 1653 m. J. Radvila Kėdainiams suteikė plačias teises.
J. Radvila buvo Lietuvos (dalinai ir Lenkijos) evangelikų reformatų (kalvinų) globėjas. Jis pasirūpino, kad būtų užbaigti prieš jį pradėti Biržų rezidencijos bei Kėdainių kalvinistų bažnyčios statybos darbai.

Pirmoji J. Radvilos žmona buvo K. Potockytė (mirė 1645 m.). Antroji žmona – turtingo Valakijos valdovo Lupulo dukra Elena Marija. Jos garbei J. Radvila Kėdainiuose pastatė stačiatikių bažnyčią.
J. Radvila turėjo tik vieną dukrą (iš pirmos santuokos) – Oną Mariją. Ši ištekėjo už Boguslavo Radvilos. Taip visas Jonušo Radvilos šeimos turtas perėjo Boguslavo Radvilos giminės šakai.
Mirė Jonušas Radvila Tykocine. Palaidojimo vieta nežinoma.

1931 m. birželio 28 d. Biržuose atidengtas J. Zikaro sukurtas paminklas Jonušui Radvilai. Paminklo statybos iniciatoriai buvo reformatai.

Naudota literatūra:
1. Lietuvių enciklopedija.-Bostonas.-1961.-T. XXIV.-P. 380-381.
2. Paliušytė A. Jonušo Radvilos mecenatystė // Lietuvos kultūros tyrinėjimai.-1995.-Nr. 1.-P. 163-179.
3. Žirgulis R. Jonušo Radvilos gyvenimas ir veikla // Amžių santaka.-1990 04 01.
4. Kotlubajus E. Radvilos.-V.-1995.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

|

Generalinė prokuratūra nepanoro pyktis su Darbo partija

Lietuvos krikščionys demokratai, vadovaudamiesi LR Civiliu kodeksu, kuris numato, kad prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į teismą, 2006-02-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami inicijuoti Darbo partijos veiklos tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Prašyme LKD pirmininkas Valentinas Stundys ir LKD valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė abejojo, ar Darbo partija, išplatindama informaciją apie privačios įmonės, valdomos jos vadovo, ekonominę plėtrą, netenkino Darbo partijos vadovo p. V. Uspaskich ekonominių interesų reklamuojant Koncerno – UAB “Vikonda” veiklą. Taip pat prašyta ištirti , ar Darbo partija nevykdė neleistinos veiklos, kai spaudoje buvo paskelbti faktai apie Darbo partijos specialios grupės kūrimą, kuri rūpintųsi, kad kuo daugiau partijos narių būtų įdarbinta valstybės tarnyboje. Galiausiai Lietuvos krikščionys demokratai, primindami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad tuometinis Ūkio ministras ir Seimo narys V. Uspaskich neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nerimavo, kad p. V. Uspaskich neišvengia situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja pačios partijos, t.y. juridinio asmens interesams, pažeidžia lojalumo ir sąžiningumo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu reikalavimus.

| |

Restoranų savininkų “pataupymai”

Krizė vis labiau ir labiau įsisuka į įvairiausias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir viešojo maitinimo sektorius: kavinės, picerijos, restoranai. Nuo pigiausių iki prabangiausių. Lankytojų mažėja, mažėja apyvartos, prastėja meniu. Kažkas išgyvens šį nelengvą laikotarpį, kažkas bankrutuos. Natūrali atranka. Išgyvens tik tie, kurie atras aukso viduriuką, sugebės pasirinkti tinkamą taktiką: nenuskriausti kliento ir nenuskriausti savęs. Jei jau vieno brangiausio restorano “Marino” savininkai planuoja greito maitinimo tinklą ir kimš skrandžius bulvėmis, tai ką planuoja kiti verslininkai? Kiti imasi primityvesnių metodų. Pvz. “Pica Jazz” vadovai nusprendė kainų ženkliai nekelti, jos ir taip ganėtinai aukštos. Jie tiesiog “apkarpė” porcijas. Gan agresyviai. “Nicos” salotose anksčiau karštas tunas buvo kone delno dydžio. Dabar gi iš jo liko tik ketvirtadalis. Didelei lėkštei skiriama ne daugiau nei vienas valgomasis šaukštas padažo. Anksčiau ten buvo pilama mažiausiai trys – keturi šaukštai. “Krevečių salotose” su padažu ta pati situacija, o krevečių ne tik kad sumažėjo, bet jos pačios sumažėjo. Anksčiau buvo vidutinio dydžio, sūryme, dabar tiekiama šaldytos, pačios mažiausios susitraukusios, t.y. pašarinės, kurios tinkamesnės žuvų šėrimui akvariume ar žvejybai. Beje, salotos blogai plaunamos ir džiovinamos, lėkštėje gausu nutekėjusio vandens, o salotos pagardintos žemėmis, kuris girgžda tarp dantų. “Čili pica” nuolat keičia kainas, tačiau tuo pačiu nuolat keičia patiekalų turinį.

Priklausomybė nuo kompiuterio
| | |

Priklausomybė nuo kompiuterio

Vis greičiau besivystančiame šiuolaikiniame gyvenime labai aktualios alkoholio vartojimo, narkomanijos, azartinių žaidimų problemos. Negana to, XXI amžiaus pasaulyje atsirado dar viena labai skaudi problema – priklausomybė nuo kompiuterio. Tai tokia priklausomybė, kai atsiranda liguistas poreikis kasdien valandų valandas leisti laiką prie kompiuterio (pavyzdžiui, kai žmogus pokalbių svetainėje užmezga internetinį romaną, ieško savo pašnekovo kitą dieną, o neradęs nerimauja arba kai vaikas ima praleidinėti pamokas ar suaugęs žmogus nesusikaupia darbe, nes jam norisi kažko ieškoti internete, būtinai įsijungi kompiuterį). Priklausomybė nuo kompiuterio yra labai glaudžiai susijusi su priklausomybe nuo interneto bei įvairiausių internetinių kompiuterinių žaidimų. Daugeliu atvejų tai yra neatsiejama priklausomybės nuo kompiuterio dalis. Neoficialūs specialistų duomenys yra parodę, jog 10 proc. kompiuterio ar interneto vartotojų jau yra visiškai priklausomi nuo jų. Dažniausiai žmonės net nejaučia, kad jiems kasdien didėja priklausomybė nuo kompiuterio, žaidimų ar interneto. Priimta manyti, kad tai atsitiks kažkam kitam, bet tik ne tau pačiam. Didėjant gyvenimo tempui, kompiuteris bei jo privalumai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – tai reikalinga tiek darbui, tiek mokslui ar kasdieniniam darbams atlikti. Priklausomybės augimą būtų galima kiek pristabdyti jeigu pasistengtumėme nepainioti kelių skirtingų dalykų ir atskirti tai, kas reikalinga darbui ar mokslui nuo laisvalaikio praleidimo būdo. Užuot savo laisvą laiką praleidę gryname ore ar būryje gerų draugų, mes sėdime įbedę savo akis į kompiuterio ekraną, kuriame daug patyčių, neteisingos informacijos, pornografijos.

|

R.Pakso skrydis aplink Pasaulį (2)

Aplink pasaulį skrendančių Rolando Pakso ir Vladimiro Makagonovo vakar laukė pirmieji išmėginimai. Dvi dienas virš Europos skridę gerais orais, pirmadienį lakūnai, priimdami sprendimą leistis į 1000 kilometrų atkarpą virš Atlanto, turėjo gerokai pagalvoti – virš vandenyno ir Islandijos sukosi ciklonas. Meteorologinę informaciją analizavusius pilotus ypač nejaukiai nuteikė žemi debesys, virš kalvoto salos paviršiaus vietomis slinkę vos 120 metrų aukštyje. Apie 13 valandą Lietuvos laiku lakūnai nusprendė skristi ir apsivilko gelbėjimosi kostiumus. Išskleisti parengtą plaustą arčiau durų jie buvo įtaisę iš anksto. Šį kartą beveik visą kelią pilotuoti teko pagal prietaisus, nes debesys nepaleido lėktuvo ir penkių kilometrų aukštyje. Pilotams teko prisiminti žiemą – debesyse lėktuvas sykiais skrodė krintantį sniegą. Tūpimo sąlygos, vartojant aerodromų leksiką, irgi buvo artimos kovinėms. Šiek tiek palankus lakūnams buvo tik vėjas – skrydis iš Invernesso (Škotija) iki Islandijos sostinės Reikjaviko truko 3 valandas 40 minučių.

| | |

Google steigia regionines naujienų tarnybas

Praėjusių metų rugsėjį paieškos sistemos Google svetainėje pasirodė naujienų skyrius Google News. Nors ji taip ir neišsivystė toliau beta versijos, kūrėjai jau plečia jos galimybes. Sistemą papildė keletas neseniai atsidariusių jos regioninių versijų. Ši tarnyba veikia tokiu būdu: Google paieškos robotai indeksuoja apie keturis tūkstančius šaltinių iš įvairių pasaulio šalių. Rastos naujienos automatiškai išskirstomos pagal rubrikas ir grupuojamos pagal tematiką.

| |

Vyriškų kvepalų pirkimo gidas (41 dalis) Police

Police Originale – tai kvapas, kuris įkvepia išsilaisvinti, judėti pirmyn ir pakeisti savo gyvenimą. Sukurtas stipriam vyrui, kuris dievina naujus potyrius ir naujus nuotykius. Šiuolaikiškas ir stiprus Police Originale aromatas dėka sudedamųjų dalių virsta nepaprastai įdomiu ir hipnotizuojančiu. Prekės ženklą „Police“ 1983 – aisiais įkūrė italų kompanija „De Rigo“, patenkanti į didžiausių akinių gamintojų trejetuką. Teigiama, kad pasirinkti būtent tokį prekės ženklo pavadinimą kompaniją „De Rigo“ įkvėpė 1980 – aisiais tarp JAV policininkų paplitęs akinių stilius. „Police“ – tai prekės ženklas, išsiskiriantis šiek tiek kandžiu ir drąsiu stiliumi, kurį pasaulyje išgarsino šiuolaikiškų ir išskirtinių formų akinių kolekcijos bei „Police“ gaminių reklaminiu veidu tapę tokios įžymybės kaip Bruce Willis, George Clooney ir David Beckham. Šiandien prekės ženklas „Police“ garsėja ne tik puikiais ir kokybiškais akiniais nuo saulės, bet ir laikrodžiais, kvepalais bei papuošalais. Kvepalai „Police“ skirti ieškantiems naujų horizontų, naujų potyrių ir naujų nuotykių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *