Kunigas, religinis rašytojas. Pradžios mokslą išėjo Kražiuose, 7 gimnazijos klases Rygoje, mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1851 Varnių kunigų seminarijos profesorius, vėliau ir inspektorius; seminariją perkėlus į Kauną, iki 1887 jos rektorius. Buvo aiškaus lietuviško nusistatymo, iš klierikų reikalavo mokytis lietuvių kalbą. Vyskupas M.Valančius kunigą J. Račkauską vertino ir brangino, o vyskupas M. Paliulionis juo nepasitikėjo, laikydamas per dideliu valdžios šalininku ir nepakankamu rezistentu. Rektorius labai mylėjo klierikus, dažnai atleisdavo net ir didelius išsišokimus prieš seminarijos vadovybę.

Išleido keletą maldų ir meditacijų knygų (“Munka Viešpaties Jėzaus…”, “Vadovas į dangų…”, “Balsas Dievo prie žmogaus…”, “Aplankymas Švenčiausio Sakramento…”), išvertė M. Bialobrzeskio pamokslų, parašė ankstyvųjų amžių Bažnyčios istoriją (uždraustą cenzūros, rankraštis dingo). Išleistos knygos, be religinio švietimo, atliko žmonių raštingumo ugdymo vaidmenį. Rašė žemaičių tarme. Bendradarbiavo lenkų žurnale “Przegląd katolicki”, paskelbė M.Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai.

Views All Time
Views All Time
2589
Views Today
Views Today
1
0 0