Gedimino asmenybė

Deja, apie Gedimino asmenį istorikai daug žinių neturi. Svarbiausius būdo bruožus sužinome iš jo veiksmų. Gediminas neišgarsėjo kaip karvedys, nors ir nebuvo toks prastas. Net ir pavieniai kariniai epizodai liudija, kad jis išmanė karo meną.

Gediminas buvo nuovokus. Per vieną kryžiuočių išpuolį kunigaikštis iš savo žmonių sužinojo, kad tai tebuvo nedidelio būrio klasta, mėginant įvilioti lietuvius į pasalą.

Nors žygiai, kuriems vadovavo Gediminas, buvo labai sunkūs, jis visąlaik tapdavo nugalėtoju. Kunigaikštis turėjo talentą operatyviai priimti ir keisti sprendimus.

Gediminui teko daryti daug skaudžių nuolaidų kitiems dėl lietuvių krikšto, tačiau nesėkmės jį grūdino. Tai būdinga valingoms tvirtoms asmenybėms.

Gediminą istorikai įsivaizduoja buvus tvirtą, barzdotą vyrą, niekados nesiskiriantį su kardu, rūsčiai žvelgiantį į kiekvieną. Ar tai buvo tiesa, sunku pasakyti….

Gedimino politika

Po Vytenio mirties nuo 1316 m. Lietuvą ėmė valdyti jo brolis Gediminas. Jis savo sostinę iš pradžių perkėlė iš Kernavės į Senuosius Trakus, o vėliau iš Trakų į Vilnių. Vilnius pirmąkart paminėtas 1323 m. Gedimino laiškuose, kuriuos jis siuntė popiežiui, pranciškonų, domininkonų ordinų vienuoliams, o taip pat Vakarų Europos miestams. Laiškuose jis rašė, jog yra pasiruošęs priimti krikštą ir kvietė atvykti gyventi į Lietuvą žemdirbius, amatininkus, riterius. Tačiau Gediminas krikšto nepriėmė, nes krašte kilo didelis nepasitenkinimas tokiu Gedimino ketinimu. Nors Gediminas neapsikrikštijo, tačiau buvo sudarytos ketverių metų paliaubos su kryžiuočiais, kurias patvirtino pats popiežius.

Gediminas tęsė ankstesnių valdovų politiką — prie Lietuvos jungė rusų žemes. Į LDK sudėtį įėjo Polocko, Turovo, Minsko kunigaikštystės. Vienos rusų žemės buvo įjungtos jėga, kitos — vedybomis. Gedimino sūnus Algirdas vedė Vitebsko kunigaikštytę.

Išaugus valstybės teritorijai, Gediminas šias žemes pavedė valdyti vietininkams. Vietininkai buvo didžiojo kunigaikščio sūnūs. Jie privalėjo rinkti mokesčius, o vėliau juos mokėti į didžiojo kunigaikščio iždą. Esant būtinybei, jie kartu su savo kariuomene privalėjo vykti į karą.

Didysis Lietuvos Kunigaikštis

Gediminas istorinėje literatūroje tituluojamas Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu, tačiau visi oficialūs dokumentai ir jis pats save vadino tik Lietuvos arba Lietuvos ir Rusų karaliumi, kuriuo jis buvo 1316-1341m.

Gedimino tėvas buvo Pukuveras-Butvydas, o sostą jis paveldėjo iš savo brolio Vytenio.

Gediminui valdant buvo įtvirtinta Didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta visa valstybės valdymo sistema, sudarytos sąlygos gerinti žemdirbystei, augti miestams, plėsti amatams ir prekybai, kilti kultūrai. Gediminas pavertė Vilnių nuolatine valstybės sostine, garsiu Europos miestu.

Savo valdymo metu Gediminas buvo garbingiausias Rytų Europos valdovas. Jam valdant, buvo atremta Europos riterių agresija iš vakarų ir Aukso orda – iš rytų, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungta daug Rusios žemių.

Gediminui valdant, 1336m. įvyko Pilėnų mūšis, tapęs lietuvių patriotizmo simboliu. Pilėnų pilies gynybai vadovavo Gedimino brolis Margiris. Pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, visi iki vieno (taip pat ir Margiris su žmona) išsižudė ir susidegino.

Gediminas du kartus – 1323m. ir 1341m. – ketino krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę (katalikybę), kaip ir Mindaugas 1251m., bet abu kartus nesėkmingai. Tam ketinimui labiausiai priešinosi pagonys žemaičiai ir stačiatikiai rusai. Manoma, kad sąmokslininkai jį ir nužudė (nunuodijo).

http://anthology.lms.lt
http://projet.comenius.free.fr/Lituanie/lituanie/comenius/

Views All Time
Views All Time
23952
Views Today
Views Today
3
0 0