12-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai"
|

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009

140 trumpų filmų iš 16 šalių

Žiūrovai išvys 140 naujų trumpametražių filmų iš 16 šalių. Kai kurie filmai tik pradeda kelionę po tarptautinius festivalius, kiti jau spėjo pelnyti apdovanojimus.

Šiemet festivalyje „Tinklai” šalių su išsivysčiusia kino industrija (Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos) filmams oponuoja visas būrys Rytų Europos filmų (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos).

Straipsniai 1 reklama

Tradiciškai mūsų žiūrovai galės susipažinti su kaimynų, dažnai traktuojamų kaip konkurentai – Latvijos ir Estijos – filmais.

Norvegijos, Suomijos, Airijos filmų programose išvysime jaunų ir patyrusių autorių perliukus.

Baskų filmoteka pristatys naujus Baskų krašto filmus – išskirtinį Ispanijos kinematografo reiškinį.

Antras pagal dydį Berlyno kino forumas – Berlyno trumpametražių filmų festivalis – pateiks savitą vokiečių filmų programą.

Festivalis „Tinklai” ypatingai kviečia į įvairiaspalvę ir originalią lietuvių filmų programą.

Kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga festivalis „Tinklai” parengė specialią filmų programą „Negalia – ne kliūtis”, skirtą neįgalumo temai kine. Programą sudaro Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės filmai, pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Festivalio „Tinklai” direktorius
Arturas Jevdokimovas

RUGSĖJO 2
Vilnius / Mokytojų namų kiemas / Vilniaus g. 39/6

RUGSĖJO 2 – 3
Kaunas / VDU K.Donelaičio rūmai / K.Donelaičio g. 52, vidinis kiemelis
“Google maps” nuoroda »

RUGSĖJO 6 – 14
Vilnius / Kino centras „Skalvija“ / A. Goštauto g. 2/15

RUGSĖJO 15 – 21
Klaipėda / Didysis jachtų elingas / tarp AB „Klaipėdos laivų remontas” administracijos, jachtų uosto ir Klaipėdos pilies muziejaus
“Google maps” nuoroda »

RUGSĖJO 18 – 25
Panevėžys / Kultūros centras „Garsas“ / Respublikos g. 40

RUGSĖJO 25 – SPALIO 2
Kaunas / VDU klubas „Sesija“ / Daukanto g. 27
“Google maps” nuoroda »

SPALIO 1 – 4 ir SPALIO 8 – 11
Šiauliai / Ch. Frenkelio vila / Vilniaus g. 74

RUGSĖJO 2
Vilnius / Mokytojų namų kiemas / Vilniaus g. 39/6

PROGRAMA


1-oji Prancūzijos filmų programa

Vilnius: penktadienis 04d. 16.00
Vilnius: sekmadienis 06d. 20.00
Klaipėda: antradienis 15d. 17.30
Kaunas: penktadienis 25d. 17.30

1-oji Vokietijos filmų programa

Vilnius: penktadienis 04d. 20.10
Klaipėda: antradienis 15d. 19.10
Kaunas: penktadienis 25d. 19.10

2-oji Prancūzijos filmų programa

Vilnius: šeštadienis 05d. 20.20
Vilnius: trečiadienis 09d. 22.00
Klaipėda: pirmadienis 21d. 20.40
Kaunas: ketvirtadienis 01d. 20.40

2-oji Vokietijos filmų programa

Vilnius: trečiadienis 09d. 20.30
Klaipėda: trečiadienis 16d. 21.10
Kaunas: šeštadienis 26d. 21.10

3-oji Vokietijos filmų programa

Vilnius: penktadienis 11d. 16.00
Klaipėda: pirmadienis 21d. 17.30
Kaunas: ketvirtadienis 01d. 17.30

Airijos filmų programa

Vilnius: sekmadienis 06d. 16.40
Klaipėda: pirmadienis 21d. 19.20
Kaunas: ketvirtadienis 01d. 19.00

Baskų krašto programa

Vilnius: trečiadienis 09d. 16.50
Klaipėda: sekmadienis 20d. 17.30
Kaunas: trečiadienis 30d. 17.30

Švedijos filmų programa

Vilnius: penktadienis 04d. 18.30
Vilnius: antradienis 08d. 21.20
Klaipėda: ketvirtadienis 17d. 17.30
Kaunas: sekmadienis 27d. 17.30

Čekijos filmų programa

Vilnius: antradienis 08d. 19.50
Klaipėda: šeštadienis 19d. 17.30
Kaunas: antradienis 29d. 17.30

Estijos filmų programa

Vilnius: trečiadienis 09d. 18.50
Klaipėda: sekmadienis 20d. 19.30
Kaunas: trečiadienis 30d. 19.30

Jungtinės Karalystės filmų programa

Vilnius: pirmadienis 07d. 17.20
Klaipėda: sekmadienis 20d. 21.10
Kaunas: trečiadienis 30d. 21.10

Latvijos filmų programa

Vilnius: sekmadienis 06d. 15.20
Klaipėda: ketvirtadienis 17d. 21.10
Kaunas: sekmadienis 27d. 21.10

Lenkijos filmų programa

Vilnius: šeštadienis 05d. 21.50
Klaipėda: penktadienis 18d. 19.00
Kaunas: pirmadienis 28d. 19.00

Lietuvos filmų programa

Vilnius: penktadienis 04d. 21.40
Vilnius: pirmadienis 07d. 21.20
Klaipėda: penktadienis 18d. 21.00
Kaunas: pirmadienis 28d. 21.00

Norvegijos filmų programa

Vilnius: sekmadienis 06d. 18.10
Klaipėda: ketvirtadienis 17d. 19.20
Kaunas: sekmadienis 27d. 19.20

Rumunijos filmų programa

Vilnius: penktadienis 11d. 17.30
Klaipėda: šeštadienis 19d. 21.10
Kaunas: antradienis 29d. 21.10

Serbijos filmų programa

Vilnius: antradienis 08d. 17.00
Klaipėda: penktadienis 18d. 17.30
Kaunas: pirmadienis 28d. 17.30

Specialioji programa „Negalia – ne kliūtis“

Vilnius: šeštadienis 05d. 15.00
Klaipėda: trečiadienis 16d. 17.30
Kaunas: šeštadienis 26d. 17.30

Specialioji „Interfilm“ (Berlyno trumpų filmų festivalis) programa

Vilnius: šeštadienis 05d. 18.30
Vilnius: ketvirtadienis 10d. 21.00
Klaipėda: šeštadienis 19d. 19.00
Kaunas: antradienis 29d. 19.00

Suomijos filmų programa

Vilnius: šeštadienis 05d. 16.50
Klaipėda: trečiadienis 16d. 19.20
Kaunas: šeštadienis 26d. 19.20

Vengrijos filmų programa

Vilnius: antradienis 08d. 18.20
Klaipėda: antradienis 15d. 20.50
Kaunas: penktadienis 25d. 20.50

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

| | |

“Adidas” vakarėlyje “Galaxy” – ritmenbliuzas ir juodaodės go go šokėjos

Rugsėjo 25 dieną, šeštadienį, Vilniuje, „Galaxy“ klube įvyks renginys, skirtas RnB (Rhythm‘n‘blues) stiliaus muzikai, kurio metu pasirodys DJai iš JAV ir Belgijos, o publiką kaitins juodaodės „go go“ šokėjos, teigiama pranešime spaudai. Dar būdamas vaikas DJ Mystique jau domėjosi vakarėliais bei didžėjaus darbu. Paauglystėje tai tapo hobiu, o universitete – profesionaliu darbu. Rimta belgo karjera prasidėjo 1998-aisiais, kai apie DJ Mystique pasirodymus pradėjo kalbėti visa Belgija. Greitai jaunąjį talentą pastebėjo Europos klubų vadybininkai ir šiandien belgas yra itin dažnas svečias garsiausiuose klubuose. DJ’us buvo pastebėtas ir už Atlanto – su Eminemu dalyvavo filmo “8 mylia” pasauliniame ture, pristatinėjo filmą „Paštininkas“, su DJ Vadim ir Kid Koala iš legendinės Didžiosios Britanijos RnB ir hiphopo įrašų kompanijos „Ninja Tune“ išmaišė visą Europą. Sunkas darbas neliko nepastebėtas ir 2004-aisiais Prancūzijos žurnalas „DJ Magazine“ Mystique išrinko „vienu karščiausių Europos RnB DJ’umi“. Visų RnB vakarėlio lankytojų laukia malonios staigmenos. Specialią šokių programą jau paruošė egzotiškosios „go go“ merginos, kurių pasirodymai Monake ir Vokietijoje dažnai rodomi per televiziją, o taip pat jas galima išvysti “Diesel” kompanijos reklaminiuose klipuose. Video menininkai iš „Rut Rut“ komandos žada ypatingas projekcijas, o visų, atėjusių su „Adidas Classic“ gaminiu, laukia „Adidas“ dovanos.

Vėlinės ar Helovynas?
|

Vėlinės ar Helovynas?

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų gerai (juk panašiai prigijo ir šv. Valentino diena), bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas. Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Germanų tautos lapkričio 1-ąją dieną, kaip ir mes, švenčia Visų šventųjų dieną. Diena prieš šią šventę yra žinoma kaip Visų Šventųjų išvakarės, o angliškai tai skamba “ol helous yv” (All Hallows Eve), susiliejus garsams iš čia ir kilo šventės pavadinimas Helovynas. Šiuo metu ši šventė populiariausia Amerikoje, nors jos šaknys glūdi Europoje. Tai skirtingų senovės keltų ir krikščionybės švenčių mišinys. Galima drąsiai teigti, kad krikščionybė šiai šventei davė tik savo pavadinimą – Visų Šventųjų diena, kurią 1480 m. įteisino popiežius Sikstas IV. Pats šventės turinys yra atėjęs iš keltų, kurie spalio 31 dieną šventė Naujųjų metų išvakares. Senovės keltai tikėjo, jog tą dieną dvasios vaikščiojo tarp gyvųjų.

Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais
| |

Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais

Ne visiems garsiems Lietuvos sportininkams pasiseka išgyventi iš savo profesijos, kai kuriems iš jų, norint susdurti galą su galu, tenka griebtis ir kitų, su sportu ne itin susijusių užsiėmimų. Garsi Lietuvos bėgikė, Sidnėjaus olimpiados dalyvė Žana Minina neseniai įsidarbino naktiniame klube “Lithuanian Wild Club” go-go šokėja. Dėl tokio netikėto Lietuvos 400 metrų bėgimo čempionės pasirinkimo Žanos Mininos trenerė Palmira Žukienė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Eugenijus Burokas sportininkės nesmerkia ir sako, kad dėl to kalta tik prasta šalies ekonominė būklė. Tačiau pati sportininkė, anot trenerės P.Žukienės, itin jautriai reaguoja į tai, kad tapo žinoma apie šį jos užsiėmimą, ir šia tema su žurnalistais nekalba. Apie tai nelinkę kalbėti buvo ir klubo “Lithuanian Wild Club” vadovai. Tačiau jie neslėpė, kad jų vadovaujamame klube Ž.Minina dirba go-go šokėja. Sportininkės trenerė P.Žukienė sako, kad jai visiškai suprantamas jos auklėtinės noras užsidirbti daugiau pinigų, nes kaip olimpinės rinktinės narė ji dienai tegauna 15-20 litų maistpinigių. Pasak P.Žukienės, VPU vakariniame skyriuje kūno kultūros specialybę studijuojanti Ž.Minina ieškojo su specialybe susijusio darbo – ėjo į Vilniaus miesto lengvosios atletikos sporto mokyklą, taip pat kreipėsi į sostinės savivaldybės sporto skyrių, prašydama surasti trenerės darbą. “Negi ji eis į supermarketą? Neišdirbs tiek valandų. Žodžiu, arba dirbi, arba sportuoji.

Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje
| | |

Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje

Jei meilė yra brandaus, produktyvaus charakterio galia, tai reiškia, kad individo galia mylėti konkrečioje kultūroje priklauso nuo tos kultūros poveikio eilinio žmogaus charakteriui. Kai kalbame apie meilę šiuolaikinėje Vakarų kultūroje, tai norime išsiaiškinti, ar Vakarų civilizacijos socialinė struktūra ir iš to kylanti dvasia yra palanki meilei. Tai, kad mes to klausiame, jau suponuoja neigiamą atsakymą. Ne vienas objektyviai stebintis mūsų Vakarų gyvenimą suabejos, kad meilė – broliška, motiniška, erotinė – yra gana retas reiškinys ir kad ją dažniausiai pakeičia gausybė pseudomeilės formų, kurios iš tikrųjų tėra tik meilės irimo formos.

Krakeriai gali užgrobti tankus, laivus, ir, netgi lėktuvus
| |

Krakeriai gali užgrobti tankus, laivus, ir, netgi lėktuvus

Pentagono pareigūnai pranešė, kad kompiuteriniai įsilaužėliai, dar vadinami krakeriais, gali užgrobti tankus, laivus, ir, gal būt, netgi lėktuvus. Dauguma Amerikos ginklų yra labai kompiuterizuoti, pavyzdžiui, tankai, ar laivai yra valdomi kompiuterių, o ne žmonių. Žmogus liepia kažką daryti kompiuteriui, o šis jau padaro, ką reikia. Krakeris, įsilaužęs į karinęs mašinos kompiuterį, galėtį ją valdyti.

| |

Frydrichas Nyčė – Ketvirtas skyrius. Aforizmai ir intermedijos 101-145

Šiandien pažįstantysis lengvai galėtų panorėti jaustis Dievu, pavirtusiu į gyvulį. Atskleista abipusė meilė, tiesą sakant, turėtų išblaivinti mylintį jo mylimos būtybės atžvilgiu. “Kaip? ji tokia kukli, kad myli net tave? Arba tokia kvaila?” Laimės pavojus. – “Dabar viskas man gerai, nuo šiol man mielas bet koks likimas – kas trokšta būti mano likimu?” Ne žmoniškumas, o artimo meilės bejėgiškumas trukdo šių laikų krikščionims mus – sudeginti. Laisvaminčiui, “pažinimo šventuoliui” – pia fraus dar labiau atgrasi (atgrasi jo “šventuoliškumui”) negu impia fraus. Iš čia – didelis Bažnyčios nesupratimas, būdingas “laisvaminčių” tipui,- kaip j o nelaisvė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *