Grupė mokslininkų iš Stenfordo universiteto bei Tokijo nacionalinio informatikos instituto paskutiniajame „Physical review letters” numeryje paskelbė straipsnį apie, kaip manoma, sparčiausio kvantinio kompiuterio veikimo principą. „Vis dar nežinome, koks turėtų būti galutinis kvantinio kompiuterio variantas, – pasakoja Tadeušas Ladas (Thaddeus Ladd) iš Stenfordo universiteto. – Didelės apimties kvantiniai skaičiavimai yra kas sunkiai įgyvendinama technologija, ir ji greičiausiai apims daugybę iki tol negirdėtų idėjų. Šiame straipsnyje svarbiausia tai, jog mums pavyko surasti fizikinį būdą įgyvendinti egzistuojančias teorines idėjas ir įvertinti spartą”. Tyrėjai viename puslaidininkiniame luste suderina optiškai kontroliuojamus greituosius vieno bito apsivertimus bei dviejų kubitų vartus. Kvantiniuose skaičiavimuose elektrono sukinio orientacija ir fazė atstoja bito būseną, o vartai yra atsakingi už grįžtamąsias operacijas, kurios atliekamos su įvesties duomenimis, norint gauti išvesties duomenis. Puslaidininkinis lustas yra kvadratinio milimetro dydžio, jį sudaro įdubų kilpa. Kiekvienoje įduboje yra kvantinis taškas, kuris yra puslaidininkio, turinčio vieną elektroną, mažytė dalis. Sufokusuojant optinį impulsą į kiekvieną kvantinį tašką, elektrono sukinys apsiverčia, pakeisdamas bito būseną. Visa architektūra grindžiama tuo, kad fazių vartai panaudojami susiejant ne šalia esančius sukinius.