Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų”

Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų”

Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku. “Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis. Slaptai.lt savininkas G.Visockas pateikė savo nuomonę, kodėl demokratine valstybe tebelaikomoje Lietuvoje žurnalistai už savo profesinę veiklą vis dar persekiojami baudžiamąja tvarka ir tuo pačiu prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Svečią iš užsienio domino ir Lietuvos teisėjų Valerijaus Paškevičiaus bei Stasio Lemežio sprendimas solidžia pinigine bauda žurnalistą bausti ne už tai, ką korespondentas konkrečiai parašė, o už tai, ką galbūt galėjo pamanyti statistinis Lietuvos rinkėjas ir skaitytojas. “Reporteriai be sienų” atstovas teiravosi, ar beveik 50-ies tūkst. litų baudos nepajėgiančiam sumokėti žurnalistui neteks sėdėti kalėjime, ar ši finansinė našta netrukdo šiandieninei portalo Slaptai.lt veiklai.

Žurnalisto Gintaro Visocko skundą nagrinės Strasbūro teismas

Žurnalisto Gintaro Visocko skundą nagrinės Strasbūro teismas

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas. Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”. Aukštesniųjų instancijų teisėjai, įskaitant ir Vilniaus apygardos teisėją Stasį Lemežį, šią nuostatą patvirtino. Taigi nuo šiol Lietuvoje baudžiant žurnalistus kriminalinėse bylose (kur viskas turi būti ypatingai tikslu) konkrečių kaltumo įrodymų nebereikia. Užtenka kaip vėzdu pamojuoti sąvoka apie kažkaip statistiniam skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę. Be abejo, su tokia lietuviškosios Temidės traktuote taikstytis negalėjau. Kreipiausi į Strasbūrą. Šiandien jau turiu pranešimą, jog mano byla Strasbūro teisme bus nagrinėjama. Turiu net pareiškimo “Visockas prieš Lietuvą” numerį – 46231/11. Tačiau noriu pabrėžti: aš – ne prieš Lietuvą. Ir ne prieš visą lietuviškąją teisėsaugą.

Duokite mums valdžią… (2 dalis)
|

Duokite mums valdžią… (2 dalis)

Kadangi šio laiško autorius nesutiko atvirai diskutuoti internetiniame diskusijų forume – todėl aš jo asmeninius duomenis nutylėsiu. Atsakydamas į šią žinomo Lietuvoje žmogaus kritiką noriu atkreipti jo dėmesį į tai, kad mozaikinė pasaulėžiūra labai primena pasaulio žemėlapį. Jeigu Jūs eidamas pėsčias ar važiuodamas automobiliu artėjate prie horizonto linijos – tai iš mokykloje išmoktų geografijos pamokų (žemėlapių studijavimo) visuomet žinote – jog už šiuo metu Jūsų matomos (ir atpažįstamos) pasaulio dalies – visuomet dar kas nors yra. Todėl kai aš remdamasis mozaikine pasaulėžiūra viešinu man žinomus ir mano susistemintus faktus – tai taip pat yra savotiška kelionė „link pasaulio pažinimo horizonto”. Jeigu Jūs nesutinkate tuo „pažinimo keliu” keliauti kartu – tai dar visiškai nereiškia jog už „pažinimo horizonto” išvis nieko nėra, arba kad ten esantys daiktai bei reiškiniai tarpusavyje yra niekaip nesusieti. Prieš darant tokias skubotas ir neteisingas išvadas – derėtų pasidomėti pačiu Jūsų kritikuojamo mano straipsnio turiniu. Jame aš nuosekliai aiškinu – kaip ir kodėl „valdžią turinčiųjų” primetama kaleidoskopinė pasaulėžiūra žmonėms sukuria realias pasaulio tikrovės suvokimo deformacijas. Gerb. skaitytojai, apsigynę nuo oponento kritikos, mes galime pratęsti pokalbį apie tai – kodėl žmonės nesuvokia pasaulio sandaros tikrovės.

Duokite mums valdžią… (1 dalis)
|

Duokite mums valdžią… (1 dalis)

Gyvename išties įdomiais laikais: kuo daugiau valdžią turintieji gerina mūsų gyvenimus – tuo labiau tie gyvenimai blogėja. Įdomiausia šio paradokso dalis yra tame – kad visiškai nesugebantys valdyti šalį „politikai” net nesuabejoja – jog šalies valdymas yra tik jų veiklos sritis, jų profesija. Vieniems „pasaulio gelbėtojams” beviltiškai susikompromitavus – tuoj atsiranda kiti ir reikalauja: „Duokite mums valdžią. Mes tai tikrai padarysime visuotinį gerbūvį”. Kad įsitikinti, jog atėję į valdžią „politikai” nesiruošia nieko pozityvaus nuveikti – bet kuriam rinkėjui užtenka iš bet kurios politinės programos teksto išrinkti veiksmažodžius ir juos surašyti vienoje eilutėje. Perskaičiuos taps aišku, kad tai tik visiškai niekuo nepagrįstų „gerų norų” rinkinys. 1563 – 1618 metais gyvenęs anglas teologas J. Herbertas pirmasis pasakė, kad: „Gerais norais ir ketinimais pragaras perpildytas”. Tačiau naivūs ir patiklūs posovietinės Lietuvos piliečiai už tokius tuščius pažadus kiekvienuose rinkimuose „politikams” eilinį kartą „duoda valdžią”, pradeda garsiai garbinti naujuosius „drakonus” ir netrukus… tyliai keiksnoti blogą valdžią. Šiuo metu brautis į valdžią aktyviai ruošiasi net kelios eilinės „pažadukų” grupės. Tai mane ir paskatino parašyti šį straipsnį. Albertas Einšteinas yra taikliai pastebėjęs, kad: „nuolat daryti tą patį ir tikėtis jog gausis skirtingi rezultatai – yra neprotingo elgesio požymis”. Šiame straipsnyje pasistengsiu argumentuotai išaiškinti tikrąsias tokio visuotinio Tautos „neprotingumo” priežastis. Kad nesusilaukčiau eilinio diplomuotų piliečių priekaištavimo – jog: straipsnis yra per ilgas – aš iš karto pareiškiu, kad šis straipsnis prašytas jo autoriui vadovaujantis mozaikine pasaulėžiūra. Apie žmonių turimas pasaulėžiūras išsamiai pakalbėsime šio straipsnio tekste.

Dėl žmogaus teisių gynėjų bandymo atšaukti Žmogaus Teisių Teismo teisėją
|

Dėl žmogaus teisių gynėjų bandymo atšaukti Žmogaus Teisių Teismo teisėją

„Karšto komentaro” internetinėje svetainėje: www.hotcommentary.com perskaičiau ponų K. Nekvedavičiaus ir R. Nekrašo raginimą LR Seimo Žmogaus teisų komitetui dėl EŽTT teisėjos D. Jočienės atšaukimo iš pareigų: “Žmogaus teisių gynėjai ragina atšaukti Lietuvos atstovę EŽTT D. Jočienę”. Perskaitęs – nusprendžiau Gerb. skaitytojams priminti teisėjos D. Jočienės požiūrį į tarptautinės teisės taikymą posovietinėje Lietuvoje ir tuo tikslu pakartotinai paviešinti dviejų ponios D. Jočienės ruoštų dokumentų tekstus. Iš tų dokumentų tekstų teisinės prasmės akivaizdžiai matosi, kad teisininkė D. Jočienė LR piliečių nuosavybės teisių klausimu turi išankstinę – su teise ir teisingumu nesuderinamą nuomonę. Ji tų dokumentų teisinį turinį pagrindžia „istoriniu faktu” – kurio tikrovėje iš viso nebuvo – kad: sovietinės okupacijos laikotarpyje buvo įvykdyta visuotinė ir vienalaikė visų LR piliečiams nuosavybės teise priklausiusių žemės valdų nacionalizacija. Aš su savo atstovaujamais žemės savininkais dar 1996 m., suradau originalius 1940-07-22 Liaudies Seimo Deklaracijos bei jos vykdymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų tekstus ir įrodžiau – kad tokios visuotinės ir vienalaikės nacionalizacijos nebuvo. Todėl visiškai nereikia „teisiškai atkūrinėti” tai – kas niekuomet teisiškai nebuvo nutraukta. Tai reiškia, kad posovietinių “specialiųjų įstatymų” leidėjai ir jų vykdytojai atvirai apgaudinėja Tautą.

|

Žmogaus teisių gynėjai ragina atšaukti Lietuvos atstovę EŽTT D.Jočienę

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos pašalinimas iš posto yra nepaprastas aktas, tačiau yra rimtų pagrindų, kad LR Seimas kreiptusi į EŽTT pirmininką su reikalavimu, atleisti Lietuvos teisėją ir antros sekcijos pranešėją Danutę Jočienę iš teisėjos posto. Savininkų bylose Jočienė ignoruoja išplėstinės kolegijos („Grand Chamber“) sprendimus (pavyzdžiui sprendimą byloje „Loizidou pries Turkiją“, Nr. 40/1993/435/514 1996 m. gruodžio 18), kuriame EŽTT nusprendė, kad Turkija yra įpareigota grąžinti p. Loizidou nusavintą nekilnojamą turtą natūra arba mokėti piniginę kompensaciją pagal rinkos kainą nepaisant to, kad nusavinimas įvykdytas neteisėto okupacinio režimo dar prieš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos įsigaliojimo Turkijai, ir tuo būdu pati grubiausiai pažeidžia Lietuvos savininkų nuosavybės teises su pagrindinimu, kad Konvencijos pirmas protokolas („nuosavybės apsauga“) negalioja Lietuvos savininkams neva „ratione temporis“ (Lietuvos savininkų bylose: Užkurelienė prieš Lietuvą; Kalpokas&Kalpokas prieš Lietuvą; Jurevičius prieš Lietuvą (dalinai); Jurgelevičienė prieš Lietuvą; Bacevičius prieš Lietuvą; Nekvedavičius prieš Lietuvą (Vyriausybei komunikuotas, dar ne prileistas). Taip pat ignoruoja išplėstinės kolegijos sprendimą byloje Vasilescu v. Romania (1998 m, gegužės 22 d. Nr. 27053/95), kuriame buvo pabrėžta, kad nepaisant to, kad faktas, jog ponios Vasilescu turtas buvo de facto nusavintas prieš keletą dešimtmečių, neatėmė iš jos teisės ginti pažeistą savininkės teisę.

|

Europos Žmogaus Teisių Teismo užkulisiai

Kas mano, kad peticijos, atkeliavusios į Strasbūrą iš Lietuvos, bus išverstos į anglų kalbą – klysta, nes taip nėra, neva dėl to, kad EŽTT neturi pinigų. Nežiūrint to, vertimas į visiems teisėjams suprantamą anglų kalbą nieko nepadėtų, nes reikia žinoti, kad visi skundai, laiškai, pareiškimai, pataisymai ir t.t. ateina tik pas Lietuvai priskirtą “teisės referentę”, kuri pagal įslaptintas “instrukcijas teisės referentams”, minėtos EŽTT reglamento 17.4 straipsnyje, turi teisės arba bent progos (lygiai kaip ir kiti “teisės referentai”), arba perduoti prašymus, dokumentus, laiškus pranešėjai, arba paslėpti skundo esminį turinį, arba veikti pagal EŽTT reglamentą arba atvirai pažeisti EŽTT reglamentą (angliškai: “Rules of Procedure of Court”), arba informuoti teisėjus arba paprastai ne informuoti teisėjus ir tik panaudoti sekcijos kanclerės parašą arba, peticijos atmetimo proga, panaudoti antros sekcijos teisėjų kompiuterinius parašus (arba parašų štampą) – tada sekcijos kanclerė arba teisėjai apie tai nieko nesužinos. Ypatingai mielai teisės referentė panaudoja frazę “Rašau Jums EŽTT pirmininko prašymu”. Tai yra tiktai sistema, kad pareiškėjai negalėtų sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta EŽTT, kad jų žmogaus teisės grubiai pažeidinėjamos (teisė į teisingą teismo procedūrą, teisė į viešą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį).

Ką reiškią nuskriaustam savininkui iš Lietuvos „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė“?
|

Ką reiškią nuskriaustam savininkui iš Lietuvos „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė“?

Normalus žmogus mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo antros sekcijos (priskirta Lietuvai) teisėjai nagrinėja Lietuvos piliečių peticijas prieš Lietuvą, nes Konvencijos šeštas straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir į viešą teismo posėdį. Tačiau, iš tikrųjų Lietuvai priskirta Europos Žmogaus Teisių Teismo antra teisėjų kolegija (septyni teisėjai) nieko nenagrinėja ir nieko nenusprendžia, jie tik pasirašys, ką Lietuvos teisėja ir buvusi vyriausybės atstovė Strasbūre, jauna Danutė Jočienė, jau iš ankšto nusprendė, nes ši dama yra, lyg tyčia, irgi teismo pranešėja, reiškia, tik ji (kartu su jos padėjėju – „Lietuvos teisės referentu“ M. černiauskas) „nagrinėja“ iš Lietuvos atkeliavusius skundus, „ar nebuvo pažeistos savininkų nuosavybės teises“. Kiekvienam protingam žmogui visiškai aišku, ką tai reiškia. Be to, Jočienė yra buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo, Prano Kūrio (kuris buvo lyg tyčia paskutinis okupantų valdžios „liaudies teisingumo komisaras“ nuo 1977 m.), auklėtinė ir patyrusio komunistinio «teisininko» ir ideologo Vileno Vadapalo daktarantė, asistentė, vėliau docentė, ir tik jų pastangų dėka buvo paskirta į šį postą. O kaip teisėja-pranešėja ji dirba ten niekieno nekontroliuodama ir vykdo kolaborantų valdžios paliepimus kaip ir ankščiau, dar būnant vyriausybės atstovė Strasbūre.

Kaip posovietinė „žemės reforma” atsiliepia šios reformos aukų gyvenimui
|

Kaip posovietinė „žemės reforma” atsiliepia šios reformos aukų gyvenimui

LR Valdžios ir valdymo institucijų pareigūnams neatsižvelgiant į teisėtų žemės savininkų protestus ir tuose protestuose pateikiamus juridiškai pagrįstus argumentus, įrodančius visišką prievartinį piliečių nekilnojamojo turto perskirstymo ekonominį ir teisinį nepagrįstumą – „žemės reforma” vadinamo proceso esmė išlieka nepakitusi: „Iš statistinio „Jono” atimti ir statistiniam „Petrui” atiduoti. Tačiau kaip nuo to – kad nenorintis pats užsidirbti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti statistinis „Petras” naudojasi svetimo darbo produktu pagerėja bendras Lietuvos piliečių gyvenimo lygis – ir toliau lieka visiškai neaišku… Dėl posovietinėje LR gyvenimo norma tapusio piliečių nekilnojamojo turto „atėmimo” ir „suteikimo” – visuomenė dirbtinai skirstoma į dvi grupes: teisiškai nepagrįstai netenkančius nekilnojamojo turto ir teisiškai nepagrįstai gaunančius neuždirbtas vertybes. Tiems oponentams, kurie nekantrauja man priminti, kad yra ir trečioji piliečių grupė – neutralieji – siūlau kantriai skaityti toliau. Netrukus ir tai išsiaiškinsime. Pirmiausiai išsiaiškinkime posovietinių reformų poveikį savojo turto netekusiems piliečiams, kuriuos aš siūlau laikyti LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų savivalės aukomis.

Teisėta, bet neteisinga posovietinės Lietuvos teisė
|

Teisėta, bet neteisinga posovietinės Lietuvos teisė

Tai, kad 2008-12-24 E. Jurgelevičienės gautas dokumentas neįvardintas kaip teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis ir yra tik neįvardinto kanclerio pavaduotojos laiškas su atšviestu jos parašu leidžia suabejoti: ar tai tikrai yra oficiali Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija itin rimtos teisinės problemos sprendime? 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime” EŽTT buvo argumentuotai skundžiamas Lietuvos valstybės vardu įvykdytas teisiškai nepagrįstų įstatymų priėmimas ir taikymas. Posovietinėje Lietuvoje tokiu būdu yra įteisinamos neteisėtos veikos – kurias prieš savo Tautą po Antrojo pasaulinio karo (II sovietinės okupacijos laikotarpyje) vykdė lietuviška sovietinė nomenklatūra – ir vykdomas tų veikų tęstinumas. 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime” EŽTT skundžiami faktai yra tų neteisėtų veikų dalis. Tokias veikas Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2006 m. rezoliucijoje Nr.1481 įvardijo „totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimais”. Todėl neįtikėtina – kad tokia rimta teisinė institucija kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas – nereaguotų į Europos Sąjungoje vykdomą totalitarinio režimo nusikaltimų pasekmių įteisinimą ir tų nusikaltimų tęstinumą. Kad įsitikinti – jog E. Jurgelevičienės EŽTT apskųstus Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus Lietuvos valdžios ir valdymo bei teisėsaugos institucijų pareigūnai tiktai įvykdė – užtenka susipažinti su profesionalaus teisės specialisto advokato Š. Vilčinsko surašyto „Kasacinio skundo” turiniu.