Užgavėnės, Pelenų diena, Gandro šventė
|

Užgavėnės, Pelenų diena, Gandro šventė

Užgavėnės – žiemos palydų šventė. Joms svarbiausias – linksmumas. Besilinksmindami žmonės pailsėdavę, pasirengdavę ilgai gavėniai. Dar XX a. pr. Užgavėnes žmonės šventė tris dienas: sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau tik antradienį, likus 46 dienoms iki Velykų. Per Užgavėnes buvęs paprotys daug kartų valgyti. Dažniausiai tą dieną valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų. Skaičius 12 greičiausiai simbolizavo 12 sočių mėnesių, 7 – septynias pasninko savaites. Valgė mėsą, blynus. Mėsos privirdavo ir blynų prikepdavo, kad užtektų visai šeimai ir kad svečius turėtų kuo pavaišinti. Užgavėnių dieną negalima verpti. Jei verpsi, vėjas stogus draskys. Jeigu tą dieną negersi vandens, visus metus netroškins. Per Užgavėnes žmonės buvo linksmi, krėtė visokias išdaigas, ir niekas nepyko. Iš vieno kaimo į kitą vaikščiojo persirengėliai. Dažniausiai buvo persirengiama žydais, čigonais, elgetomis. Persirengėliai dėdavosi kuo baisesnes kaukes iš popieriaus ar avikailio. Žydai daugiausia rengdavosi išverstais kailiniais, būdavo kuproti, barzdoti, apdriskę, susijuosę virvagaliais. Čigonai būdavę be kaukių, tik išsitepę suodžiais, nusipiešę barzdas. Jie nešėsi bizūnus. Žydės ir čigonės ant rankų arba prisirišusios nešdavosi iš šiaudų, virkščių padarytus ar iš medžio išdrožtus vaikus. Daug pokštų prikrėsdavęs velnias, kuris dažnai būdavo persirengėlių vadas.

Ar dera katalikams švęsti Užgavėnes?
|

Ar dera katalikams švęsti Užgavėnes?

Vasario 19 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko seminaras „Užgavėnės, kaip jas švęsti zanavykams“, kurio metu etnologė Gražina Kadžytė papasakojo apie Užgavėnių papročius, tradicijas, simboliką. Pakonsultavo, kaip patiems pasigaminti kaukes. Aktyviai dalyvavo Šakių rajono mokytojai, moksleiviai, kultūros darbuotojai, folkloro ansamblių dalyviai. Veikė 65 medinių kaukių paroda, kurias pagamino žymūs krašto tautodailininkai: Alfonsas Zokas, Gediminas Jėčys, Valdas Paukštys, originalias ir įdomias kaukes pristatė liaudies meistras Albinas Bilinskas. Įvairių tipų, įdomių kaukių ekspozicijoje buvo galima pamatyti Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleivių, vadovaujamų mokytojo Romano Laurinaičio, ir Plokščių vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų. Pasak Zanavykų krašto muziejaus darbuotojos Rimos Vasaitienės, šis seminaras muziejuje lyg ir tradicinis, jis turi edukacinį tikslą. Esant sunkioms socialinėms sąlygoms, neretai vaikai, šiek tiek pasidažę skruostus ar nosį, su ištiestom rankom prašo maisto produktų, pinigų. Todėl renginio tikslas – kad dirbantys su vaikais žmonės jiems išaiškintų, kaip turi atrodyti persirengėlis personažas, kokį vaidmenį jis turi suvaidinti.

Išlydėkime žiemą ir pasitikime pavasarį smagiai!
|

Išlydėkime žiemą ir pasitikime pavasarį smagiai!

Užgavėnių pasilinksminimuose užmirštamos įprastos elgesio normos. Išjuokiami nesusituokę: kabinamos jiems silkių galvos, pelenų maišeliai. Apie netekėjusias merginas sakydavo: „Palikusi ražienoms grėbstyti“ arba „Bergždininkė“. Būdavo net „vagiliaujama“. Vakare nusiimamos kaukės ir visi susirenka šokti, dainuoti. Pas tą kaimyną sunešami visi pavogti daiktai. Juos tekdavo šeimininkams „išsipirkti“ – lyg fantų išpirkimas. Pusiaunakty visos linksmybės baigiasi. Čigonai dažniausiai būdavo be kaukių, juodi, ūsuoti, apsirengę margais drabužiais, su bizūnais. Jie šoka, glėbesčiuojasi su visais, maino vedamą arklį, kuris gali net ant stalo užšokti. Čigonės spėja ateitį, užkeikia, meta kortas. Viena kita nešiojasi „vaiką“ ir visų prašo dovanų mažutėliui. Įžūliems vaikams vis pakišdavo po nosim čiulptuku apmautą pieno buteliuką. Nešiojasi negyvą vištą ar varną – siūlo viščiukams perinti. Kiemų šeimininkai per vaidinimus saugodavo, kad josios nieko nepavogtų. Pastebėję laistydavo vandeniu. Kiekvienas žydas rankose turėdavo po skambalą ar barškalą. Šių personažų eisenoje būdavę keliolika. Vienas vyresnis vadovauja: puola bučiuoti šeimininkei ranką ir įduria su adata ar vinuke. Rodo savo pasą, prisistato: „Mes iš Nugnybto žemės, mūsų vardas – kaip žardas, o pavardė – kaip daržinė“. Pasakoja melus apie savo keliones, siūlo visokių niekų pirkti. Besiderėdami susipyksta tarpusavyje, apsilaisto vandeniu. Paskui puola taikytis, puola atsiprašyti aplaistytų merginų, jas išsuodina, įduria. Kartu vaikšto žydų vaikai, kurie žiūri, ką čia nugvelbt, bei žmonos. Viena kuri žmona meilinais svetimam vyrui. Ją žydai puola nubausti, net iš trobos išvaro. Žydai vedžiojais ožį, arklį, gervę.

Užgavėnių burtai
|

Užgavėnių burtai

Jei Užgavėnių oras sausas – sausas bus ir pavasaris. Užgavėnių mėsos palikus, pelės rūbų nekapos. Kas per Užgavėnes sotus, tas būsiąs sotus ištisus metus. Jaunavedžiai per Užgavėnes turi svečiuotis, kad gera sveikata būtų ir daug vaikų. Per Užgavėnes merginos turi būtinai paverpti, sako, piršliai greičiau atvyksta. Besivažinėjančius reikia laistyti vandeniu – pasėliai vendens nepristigs. Kas per metus nešiojasi užantyje Užgavėnių valgio mazgelyje įsirišęs, to raganos nelies. Jei per Užgavėnes sutrypsi kojom kepurę – baravykai augs kaip kepurės. Jei Užgavėnių valgių taukais išsitepsi kojas, rankas ir jų nenusiplausi iki Pelenų dienos ryto, tais metais gyvatė neįkąs. Per Užgavėnes pavakarieniavusios merginos triskart apeidavo apie gryčią ir klausydavosi, kurioje pusėje šunys loja. Jeigu rytuose – piršliai atvažiuos tuoj po Velykų, jegu kitur – atvažiuos ne bernas, o našlys. Jei per Užgavėnes lopysi rūbus, gimę ėriukai bus margi.

|

Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas. Žiemos pramogos

Jaunimo papročiai – menkai tyrinėtas tautos kultūros baras. Todėl šiame straipsnyje pabandysime atskleisti Lietuvos istorinės Žiemgalos kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenusios jaunuomenės žiemos papročius ir jų regioninius savitumus. Pasak filosofo Antano Maceinos, tautinės tradicijos yra vidinis ryšys su seneliais, su tėviške, su šventenybėmis, kūrybiniu vyksmu, kuris eina į ateitį. Būsimo gyvenimo negalima kurti kitaip, kaip tik atsirėmus į praeitį ir į šitą kūrybinį tautos vyksmą. Ateities turiningumas ir vertingumas priklauso nuo to, kiek ji perima praeities laimėjimų ir kaip ji juos plėtoja. Tačiau tradicijų deformacijų penkiasdešimtmetis privertė užmiršti daugelį senųjų papročių. Todėl straipsnyje daugiausiai dėmesio skirsime tarpukario etninės kultūros paveldui, tikėdamiesi bent dalį senųjų papročių atgaivinti šiomis dienomis. Kita vertus, per jaunimo papročius bandysime panagrinėti, ar tiriamosios teritorijos kultūra buvo vientisa.

Užgavėnių užsiėmimai
|

Užgavėnių užsiėmimai

Užgavėnės – tai žiemos pabaigos šventė, kurios data nustatoma pagal kilnojamą Šv. Velykų dieną. Įvairiais metais jos būna tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos ir būtinai antradienį. Tuomet iki Šv. Velykų lieka 7 savaitės, kurios vadinamos gavėnia. Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos siekia senus pirmykštės žemdirbystės laikus. Atlikdami įvairias apeigas, žemdirbiai neva turėjo išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, o imdamiesi magijos žmonės tikėjosi, kad atitinkamai pasielgę, jie privers antgamtines jėgas paklusti ir suteiks žemei derlingumą. Senovės Užgavėnių apeigoms būdingos vaišės, važinėjimasis po laukus bei svečiavimasis, žirgų lenktynės, moteriškos ar vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudymas, vaidinimai persirengus gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis bei demonais, žiemos demono kovos su pavasario demonu vaizdavimas, laidotuvių, vestuvių inscenizavimas, laistymasis vandeniu, įvairūs būrimai. Kokios Užgavėnės be kaukėtų persirengėlių?! Juk jie pagrindiniai Užgavėnių šventės dalyviai.

Su Naujaisiais 2004-aisiais metais!
| |

Su Naujaisiais 2004-aisiais metais!

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2004-aisiais metais. Tegu šie Beždžionės Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai…Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Meilės šventė ir jos tradicijos
| |

Meilės šventė ir jos tradicijos

Valentino diena, meilės ir įsimylėjusiųjų šventė… Kasmet ji tampa vis populiaresne Lietuvoje – atsiranda vis daugiau su ja susijusių tradicijų ir papročių, jai skiriami įvairūs renginiai bei akcijos, ruošiamos specialios dovanos bei siurprizai. Siuntinėjame savo draugams ir išrinktiesiems mielas žinutes, rašome laiškus, dovanojame gėlių, įvairiausias dovanėles arba nors švelnų žodį. Tačiau kur ir kada kilo mintis paskelbti šią vasario dieną meilės švente? Beje, tai tikrai nėra šiuolaikinis Vakarų šalių išradimas. Valentino dienos šaknys siekia be galo tolimus laikus. Istorija mini du šventuosius Valentinus, su kuriais legendos sieja meilės šventę. Pasak vienos jų, šventasis Valentinas buvo Romos gyventojas, vienas pirmųjų krikščionių, nepaklusęs įsakymui atsisakyti krikščionybės ir už tai nubaustas mirtimi. Pasakojama, kad jis palikęs atsisveikinimo laišką kalėjimo sargo dukrai, kurią išgydė nuo aklumo ir pamilo. Laišką jis pasirašęs: „Nuo tavo Valentino“.

Šv. Valentino dienai artėjant…
| |

Šv. Valentino dienai artėjant…

Manoma, jog Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs III a. po Kr. Tada Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Taip buvo siekiama, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų Imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Klaudijus II manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, slapčia juos sutuokdavo. Klaudijus II, išgirdęs apie šį „meilės draugą”, suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. Jis buvo nubaustas mirtimi vasario 14 dieną. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Štai kodėl dabar meilės šventę vadiname Šv.Valentino vardu.

Šiuolaikinės Kalėdos – margai įpakuota tuštybė
| |

Šiuolaikinės Kalėdos – margai įpakuota tuštybė

Kai kurie negali apsispręsti iki paskutinės minutės. Jie negali nuspręsti kas padarys jų artimuosius laimingais, todėl delsia beveik iki pat Kalėdų. Tada per paskutines porą dienų jie įsilieja į tą didžiulį kalėdinį šurmulį parduotuvėse, ir galiausiai perka kas papuola. Jie nusprendžia: “na, galbūt aš padovanosiu jam tai. Juk aš taip brangiai už šį daiktą sumokėjau, o juk kuo brangesnė dovana, tuo labiau patenkintas turi būti tas, kuris ją gauna, ar ne?” Stengdamiesi per Kalėdas patenkinti savo artimųjų lūkesčius, dauguma žmonių puola pirkti įvairius daiktus, nežinodami kas gi iš tikrųjų padarys juos laimingais. Tačiau tai juk nėra labai protinga. Juk pati dovanų dovanojimo prasmė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Bet tam, kad žinotume kas suteiks žmonėms laimę, mes turime žinoti kas jie yra ar kas jie nėra. Tačiau po visa šia marga pakuote slepiasi tuštybė. Ten nėra nieko, kas turėtų tikrą vertę. Ten tėra tik negyva materija, materialūs daiktai, kurie laikui bėgant suirs. Negyva materija nieko nepadarys laimingu, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs. Todėl materialūs daiktai nepadarys mūsų laimingais.