Sąmokslo teorijos

Kaip gimsta sąmokslo teorija? Ar visada ji susijusi su antisemitine vaizduote? Ar tai tik paranojos išraiška? O gal tai šešėlinė politinė teorija, menine išmone ir logine argumentacija klojanti pamatus alternatyviai moderniojo pasaulio sampratai? Siūlau keletą literatūrologinių ir politologinių siužetų, neblogai atveriančių šios moderniosios pamišimo formos pavojus socialinei taikai ir adekvačiam pasaulio suvokimui. Įdomu, kad su žydais, tai yra kosmopolitais pagal apibrėžimą, XIX amžiaus literatūrinė (o netrukus ir jai iš paskos sekanti politinė) vaizduotė pradeda sieti slaptųjų draugijų veiklą ir iš jos išplaukiantį pasaulinį sąmokslą, kurio tikslas esą yra užvaldyti visą likusį – tamsų ir neišsilavinusį – pasaulį. XIX amžiaus viduryje populiaraus prancūzų rašytojo Eženo Siu (Eugène Sue) romanuose (tokiuose kaip „Paryžiaus paslaptys”) pradėta eksploatuoti jėzuitų sąmokslo teorija kitų rašytojų buvo pasigauta ir apipinta įvairiomis variacijomis. Prabilta ir apie italų patriotų karbonarų ryšius su masonais, ir apie Napoleono III sąmokslą prieš Prancūzijos Respubliką. Moriso Žoli (Maurice Joly) 1864 metais išleistame pamflete diskutuoja liberalizmą bei moralią politiką ginantis Šarlis Monteskjė (Charles Montesquieu) ir Napoleono III politiniam cinizmui atstovaujantis Nikolo Makiavelis (Niccolò Machiavelli). O 1868 metais vokiečių grafomanas ir paskvilių autorius Hermanas Gedšė (Hermann Goedsche) išleidžia savo romaną „Biaricas”.

Gegužės 19 dieną įvairiose šalyse vienu metu įvyko prieštaringai pagarsėjusio filmo „Da Vinčio kodas” premjera. Per pirmąjį savaitgalį filmas visame pasaulyje surinko 224 mln. dolerių pelno. Nors milijonai kraunami, tačiau meno pasaulis nepasipildo nauju šedevru, nepavyksta paklupdyti Katalikų Bažnyčios… 125 mln. dolerių kainavęs filmas išleistas 90-yje užsienio šalių rinkų. Pasaulinė juostos premjera įvyko per Kanų kino festivalį. Žiūrovų antplūdžio filmas sulaukė dėl protestų ir milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Dano Brauno prielaida, kad Jėzus Kristus su Marija Magdaliete susilaukė vaiko ir jų kraujo linija išliko per amžius, pelnė nesveiką susidomėjimą. Tačiau krikščionys, ypač katalikai, pasipriešino Rono Hovardo režisuotai knygos adaptacijai. Amerikos draugija „Už tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimą” laikraštyje „USA Today” išspausdino didžiulį skelbimą, raginantį tikinčiuosius susirinkti prie kino teatrų ir melstis. Kitos religinės organizacijos filmą priėmė kaip išeities tašką diskusijoms apie Bibliją. Prie oponentų choro prisijungė kino kritikai, išvadinę filmą niūriu, sunkiu ir neįdomiu, o garsiausias Amerikos kino kritikas Rodžeris Ebertas – „kvailai smagiu”. „Da Vinčio kodas” filmo rodymas Indijoje buvo atidėtas, o krikščioniškų konfesijų atstovams surengti uždari filmo seansai. Po apžiūros Indijos katalikų atstovai, tarp jų Delio augziliaras vysk. Anilas Cofutas ir Indijos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun.