Metalas

Taigi, liepos 28 d. popietę stovime trise prie išvažiavimo, prie degalinės netoli Lubbeno – autobanuose mašinos stoti negali. Trise tranzuoti jau savaime yra problematiška, be to, padėtį dar labiau apsunkino prasidėję didžiuliai karščiai, kurių lyg tyčia nebuvo, kol važinėjomės mikroautobusu. Praėjo 2 valandos ir kai rankos, laikančios lapą su užrašu BERLIN ir HAMBURG (Berlynas – artimiausias didelis miestas, Hamburgas – tik 60 km nuo Wackeno), apsunko nuo alinančio karščio, staiga sustojo mašina-namas. Mums nerealiai pasisekė, nes ja iš atostogų Italijoje važiavo vokietis, gyvenantis Lubecke, kuris yra į šiaurę nuo Hamburgo. Taigi, ne tik visi trys tilpome su kuprinėmis, bet iš karto buvome nuvežti apie 500 km. Nusprendėme važiuoti ne iki Hamburgo, o iki Lubecko, nes didmiestyje grėsė ilgas užstrigimas. Nusiprausę ir nusipirkę maisto, užmiestyje susiradome vietą nakvynei ir ramiai išsimiegojome.

Nors saulė iš palapinės vėl iškrapštė 9 val., šį kartą nutariau neskubėti. Užsukau į “Metal Marketą”, ne tiek ką nors pirkti, kiek akis paganyti ir pasirinkti idėjų kitam kartui. Gal sunku patikėti, tačiau 100% teisūs tie, kurie sako, kad vieną kartą pabuvęs Wackene būtinai norėsi čia grįžti. Aš jau dabar neabejoju, kad vėl važiuosiu. Reikia pajusti visą festivalio atmosferą, jos niekaip nenupasakosi. Taigi festivalio zonoje aš tik 12:15. Iš karto prie “Black” scenos, kur gros AMON AMARTH. Šiai dienai čia suplanavau išvysti net 6 iš 8 grupių. Nusimatė “karšta” dienelė, be to, saulė išdžiovino šiaudus, kurie labai dulkėjo. Bet vokiečiai ir tam pasiruošė. Už scenos aptvaro buvo šlangai, iš kurių apsauginiai laikas nuo laiko laistė įkaitusią publiką. Tikrai pavyzdinga organizacija!