Jaukai

Keitėsi laikai, tobulėjo žūklės įrankiai ir žvejybos būdai, atsirado daugybė įvairių jaukų, kvapų, kukulių – visko nė neišvardysi, tačiau granuliuotas jaukas išliko. Žinia, ne toks, kuriuo tarybiniais laikais mano teta bekonus šėrė. Dabartiniu metu olandiškais, belgiškais, lenkiškais, bala žino, kokiais “-iškais”, na, ir, aišku, lietuviškais (kurių dažnai net “kiečiausias specas” nei kilmės, nei sudėties nenustatytų) užgrūstos žūklės parduotuvių lentynos. Visgi man keista, kad šios rūšies jaukai ne itin populiarūs tarp žvejų. O juk jaukinant karšius (atkreipkite dėmesį – ne “karšiokus”) rupiais, stambios struktūros jaukais galima pasiekti kur kas svaresnių rezultatų.