Braš­ky­no priežiū­ra nu­ė­mus der­lių

Svar­biau­sias braš­kių prie­žiū­ros lai­ko­tar­pis pra­si­de­da tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, nes nuo to pri­klau­so ki­tų me­tų braš­kių der­lius.

Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga nuo lie­pos vi­du­rio iki rug­pjū­čio pa­bai­gos. Po to au­gi­mas su­lė­tė­ja ir pra­si­de­da žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­ja, ku­ri tę­sia­si iki ve­ge­ta­ci­jos pa­bai­gos ir ki­tą pa­va­sa­rį. Pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti – ra­vė­ti ar purkš­ti her­bi­ci­dais – pik­tžo­les, braš­kes sau­go­ti nuo li­gų ir ken­kė­jų, pa­pil­do­mai tręš­ti bei lais­ty­ti rei­kia pra­dė­ti tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo (lie­pos vi­du­ry­je ir ant­ro­je mė­ne­sio pu­sė­je). Vė­liau pa­ska­ti­nus au­gi­mą, lie­ka ma­žiau lai­ko žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­jai, ir ki­tų me­tų uo­gų der­lius bus ma­žes­nis.

Nu­ė­mus der­lių, braš­kių ke­re­liai tu­ri iš­au­gin­ti nau­ją, veš­lią la­pi­ją, ta­čiau se­nų la­pų pjau­ti ne­bū­ti­na. La­pai pjau­na­mi tik li­go­tuo­se, ken­kė­jų ap­nik­tuo­se ir pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se. Pjau­na­ma tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo ne že­miau kaip 5 cm virš ra­ge­lių. Vi­si ki­ti braš­ky­no prie­žiū­ros dar­bai at­lie­ka­mi nu­pjo­vus la­pus.

Pik­tžo­lių nai­ki­ni­mas

Pik­tžo­lės nai­ki­na­mos pu­re­nant tar­pu­ei­lius, ra­vint, purš­kiant her­bi­ci­dais ar mul­čiuo­jant dir­vą.

Tar­pu­ei­liuo­se bū­na pri­au­gę pik­tžo­lių, ūsų, dir­vos pa­vir­šiu­je li­kę šiau­dų mul­čio. Nu­sky­nus uo­gas ge­riau­siai tar­pu­ei­lius pu­ren­ti ir šią au­ga­lų ma­sę su­smul­kin­ti bei įterp­ti į dir­vą su fre­zo­mis (tai mo­tob­lo­kai ar­ba spe­cia­lios trak­to­ri­nės braš­ky­no fre­zos). Jei mul­čiuo­ta bu­vo plo­nu su­smul­kin­tų šiau­dų sluoks­niu, o pik­tžo­lių pri­au­go ne­daug, ga­li­ma tar­pu­ei­lius pu­ren­ti spe­cia­liais kul­ti­va­to­riais su re­tai iš­dės­ty­tais (kad šiau­dai pra­slys­tų ir pa­si­skleis­tų tar­pu­ei­liuo­se) spy­ruok­li­niais no­ra­gė­liais. Ta­čiau vy­rau­jant dau­gia­me­tėms šak­nia­at­ža­li­nėms pik­tžo­lėms (us­nims, pie­nėms), bū­ti­na nau­do­ti plokš­čiap­jū­vius no­ra­gė­lius, ku­rie iš­pjau­na pik­tžo­les. Tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo ir vė­lai ru­de­nį ga­li­ma tar­pu­ei­lius įdirb­ti ir gi­liau (8-12 cm). Vė­liau tar­pu­ei­liai dir­ba­mi tik sek­liai (5 cm), kad ne­bū­tų pa­žei­džia­mos au­gan­čios braš­kių šak­nys.

Jau­nuo­se, ru­de­nį ar pa­va­sa­rį įveis­tuo­se braš­ky­nuo­se lie­pos ir rug­pjū­čio mė­ne­siais in­ten­sy­viai au­ga ūsai, to­dėl la­bai svar­bu, kad tar­pu­ei­lius dir­bant pa­dar­gais jie bū­tų nu­krei­pia­mi į ei­les, kad kuo grei­čiau bū­tų su­for­muo­tos no­ri­mo plo­čio ir tan­ku­mo braš­kių juos­tos. Ki­tais me­tais taip su­for­muo­to­se juos­to­se de­rės ne tik pa­so­din­ti ke­re­liai, bet ir įsi­šak­ni­ję dai­gai.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, kur braš­kės mul­čiuo­ja­mos plė­ve­le ar­ba žie­mai už­den­gia­mos šiau­dais (jie pa­va­sa­rį su­trau­kia­mi į tarp­lys­vius), pik­tžo­lės ir ūsai nai­ki­na­mi ne dir­bant že­mę, o kon­tak­ti­niu her­bi­ci­du reg­lon tur­bo, iš­purš­kiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Her­bi­ci­dai braš­ky­nams

Pik­tžo­lėms braš­ky­nuo­se nai­kin­ti nau­do­ja­mi her­bi­ci­dai be­ta­na­las Pro­gres AM, fo­kus ul­tra, fiu­zi­la­das su­per, gol­tik­sas, lon­tre­las, ze­le­kas su­per.

Be­ta­na­las Pro­gres AM vei­kia per la­pus ir per dir­vą.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – vie­na­me­tės mig­lės, dir­vi­nės smil­guo­lės, še­ry­tės, pa­pras­to­sios riet­me­nės; vie­na­me­tės dvi­skil­tės – bal­to­sios ba­lan­dos, gars­tu­kai, dir­vi­niai ri­di­kai, ba­lan­dū­nės, tri­ker­tės žva­gi­nės, ru­gia­gė­lės, vais­ti­nės žvir­blia­rū­tės, dir­vi­nės ak­lės, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, not­re­lės, dir­vi­nės ne­mir­šė­lės, ki­bie­ji li­pi­kai, aguo­nos, vi­jok­li­niai rūg­čiai, pa­pras­to­sios ži­lės, juo­do­sios kiau­lau­o­gės, pa­pras­tie­ji ke­žiai, dar­ži­nės žliū­gės, dir­vi­nės čiu­žu­tės, ve­ro­ni­kos, dir­vi­nės naš­lai­tės.

Gol­tik­sas – sis­te­mi­nis ir dir­vi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka per la­pus ir per šak­nis.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – vie­na­me­tės mig­lės; vie­na­me­tės dvi­skil­tės – bal­to­sios ba­lan­dos, tri­ker­tės žva­gi­nės, ru­gia­gė­lės, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, ra­mu­nės, dir­vi­nės ne­mir­šė­lės, pa­pras­to­sios ži­lės, juo­do­sios kiau­lau­o­gės, dar­ži­nės žliū­gės, dir­vi­nės čiu­žu­tės, gai­lio­sios dil­gė­lės, vi­kiai, naš­lai­tės, dir­vi­nės skais­ta­žie­dės.

Vi­du­ti­nio jaut­ru­mo: gars­tu­kai, dir­vi­niai ri­di­kai, dir­vi­nės ak­lės, vais­ti­nės žvirb­lia­rū­tės, not­re­lės, rūg­čiai, ve­ro­ni­kos.

At­spa­rios: ki­bie­ji li­pi­kai, tuš­čio­sios avi­žos ir vi­sos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Fiu­zi­la­das su­per – at­ran­ki­nio vei­ki­mo sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka tik per la­pus. Pik­tžo­lės nu­sto­ja au­gu­sios, pa­ru­duo­ja ir žū­va per 10-20 die­nų.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – tuš­čio­sios avi­žos, dir­vi­nės smil­guo­lės, še­ry­tės, dir­sės, pa­pras­to­sios riet­me­nės, pirš­tuo­tės, svid­rės; dau­gia­me­tės vie­nas­kil­tės – pa­pras­tie­ji var­pu­čiai, bal­to­sios smil­gos.

At­spa­rios: vie­na­me­tės mig­lės.

Ze­le­kas su­per – sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka tik per la­pus.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – pa­pras­to­sios riet­me­nės, vie­na­me­tės mig­lės, še­ry­tės, tuš­čio­sios avi­žos, dir­sės; dau­gia­me­tės vie­nas­kil­tės – pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lon­tre­las – sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka per la­pus ir per šak­nis. Vie­nas lon­tre­las nai­ki­na ne­daug pik­tžo­lių rū­šių, to­dėl jį ge­riau­sia mai­šy­ti su ki­tais her­bi­ci­dais.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – ra­mu­nės, rūg­čiai, ru­gia­gė­lės, pa­pras­to­sios ži­lės, vi­kiai, pa­pras­to­sios gai­vos, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, juo­do­sios kiau­liau­o­gės, dir­vi­niai bob­ra­mu­niai; dau­gia­me­tės dvi­skil­tės – dir­vi­nės us­nys, dir­vi­nės pie­nės, anks­ty­vie­ji šal­pus­niai, pa­pras­tie­ji kie­čiai, ra­sa­ki­los, lau­ki­nės mor­kos, pa­pras­to­sios krau­ja­žo­lės.

Her­bi­ci­dų purš­ki­mo spe­ci­fi­ka

Be­ta­na­las pro­gres AM vei­kia ką tik su­dy­gu­sias vie­na­me­tes pik­tžo­les, ku­rios yra skil­čia­la­pių ar dvie­jų tik­rų­jų la­pe­lių tarps­nio. To­dėl po der­liaus nu­ė­mi­mo bū­ti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Trę­ši­mas

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis – ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga – švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uo­gas.

Ap­sau­gai nuo vi­ru­si­nių li­gų nai­ki­na­mi vabz­džiai – li­gų per­ne­šė­jai, nuo­lat ra­vi­mos pik­tžo­lės bei ša­li­na­mi ūsai. Dau­gu­ma ken­kė­jų žie­mo­ja po nu­kri­tu­siais la­pais, au­ga­lų li­ku­čiais ar dir­vos vir­šu­ti­nia­me sluoks­ny­je. Jei ve­ge­ta­ci­jos me­tu ken­kė­jų bu­vo gau­su, nu­sky­nus uo­gas purš­kia­ma in­sek­ti­ci­dais. Nuo že­muo­gi­nės ir vo­ra­tin­kli­nės er­kės, nu­sky­nus uo­gas, braš­ky­nas purš­kia­mas aka­ri­ci­dais, be to, er­kių pli­ti­mą stab­do fun­gi­ci­das eu­pa­re­nas.

Braš­kių ap­sau­gai nuo ke­ke­ri­nio pu­vi­nio ir ki­tų li­gų bū­ti­na iš­purkš­ti 1 000-1 500 l/ ha skie­di­nio. Jei­gu li­gų ir ken­kė­jų gau­su, pes­ti­ci­dais purkš­ti du kar­tus.

Dr. Nobertas USELIS, dr. Alma VALIUŠKAITĖ
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS