Devynmetė pagimdė berniuką ir tapo viena jauniausių motinų pasaulyje
| | | |

Devynmetė pagimdė berniuką ir tapo viena jauniausių motinų pasaulyje

Devynerių metų mergaitė iš Kinijos tapo viena jauniausių pasaulio motinų, pagimdžiusi sveiką berniuką, rašo Dailymail.co.uk.

Mergaitė, kurios vardas nėra žinomas, būdama aštuonis su puse mėnesio nėščia, pagimdė sveiką berniuką, praneša Kinijos laikraščiai.

Daugiau nepateikiama jokių detalių.

Straipsniai 1 reklama

„China's City Evening News“ laikraščio žurnalistas stengėsi gauti daugiau informacijos apie vieną jauniausių pasaulio motinų. Jam pavyko sužinoti tik tiek, kad mergaitė atrodo subrendusi ne pagal savo amžių ir kad šeima kreipėsi dėl nėštumo aplinkybių į policiją.

Policija stengiasi nustatyti, kas galėtų būti vaiko tėvas. Šalyje įstatymas nurodo, kad lytiniai santykiai su vaiku iki keturiolikos metų iš karto yra prilyginami išprievartavimui.

Šanchajaus ligoninės duomenimis, apie trisdešimt procentų abortų yra įvykdoma nepilnametėms mergaitėms.

Iki šiol žinoma jauniausia motina yra penkerių metų mergaitė iš Peru, kuri pagimdė sūnų 1939 metais. Jos tėvas buvo areštuotas ir apkaltintas dukros seksualiniu išnaudojimu.

1957 metais kita mergaitė iš Peru pagimdė mergaitę, o 2006 metais aštuonerių metų Peru gyventoja tapo motina, pagimdžiusi taip pat mergaitę.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Suvaržymų pirkti ir parduoti žemę panaikinimas

Parlamentarai svarsto Konstitucijos 47­ojo straipsnio pataisas, kurios sudarytų sąlygas Lietuvos juridiniams bei užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Pritarus teikiamoms pataisoms tokia galimybė būtų suteikta tik tiems užsienio subjektams, kurie atitiktų Konstitucijoje nustatytus kilmės reikalavimus, o pati galimybė įsigaliotų ne anksčiau kaip Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžioje arba dar vėliau. Visuomenėje šios pataisos vertinamos prieštaringai. Atliktos apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad leidimas įsigyti žemės užsieniečiams leis sukurti naujų darbo vietų ir pritraukti užsienio investicijų. Nepaisant to, gerokai mažiau ­ apie trečdalį – gyventojų pritaria tam, kad užsienio ir Lietuvos asmenims ir ūkio subjektams būtų sukurtos vienodos sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Moters padėtis senovės Graikijoje
| | |

Moters padėtis senovės Graikijoje

Išminčius Talesas iš Mileto kas rytą dėkodavo dievams: už tai, kad sukūrė jį žmogumi, o ne gyvuliu, alėjiečiu, o ne barbaru, vyru, o ne moterimi. Paklausus, ar įmanoma vedus gilintis į filosofiją, Platonas atsiduso: „Kaip jums atrodo, kada lengviau gelbėtis sudužus laivui – vienam ar su žmona ant pečių?“ Kai neryžtingas žmogus kreipėsi į filosofą patarimo, vesti jam ar ne, šis patarė: „Daryk kaip nori. Vis vien gailėsiesi. Graži žmona teiks džiaugsmo kitiems, o negraži – bus bausmė tau“. Šmaikščių posakių galima susirinkti daug, bet visi jie rodo, kad graikai į moterį žiūrėjo iš aukšto, kaip į naštą, reikalingą tik pratęsti giminę. Nejaugi taip buvo iš tikrųjų? Juk Graikija nuo seno garsėja savo filosofais, poetais, karžygiais, bet apie moters padėtį stengiamasi nutylėti. Todėl šiame darbe pasistengsiu iš arčiau pažvelgti į moterų kasdienybę, vestuvių papročius, mergaičių auklėjimą, susipažinti su filosofų mintimis apie moterį. Didelę teritoriją užėmusioje Graikijoje buvo daug susikūrusių miestų – valstybių, kurių tradicijos ir papročiai visur šiek tiek skyrėsi, todėl stengiausi palyginti tik Atėnų ir Spartos miestus, tarp kurių tradicijų ir kultūrų skirtumas buvo ryškesnis.

Biržų pilis – Radvilų valdos centras
|

Biržų pilis – Radvilų valdos centras

Radvilų Biržų pilis naujaisiais amžiais buvo išskirtinė institucija tiek šiauriniuose LDK pavietuose, tiek Biržų kunigaikštystėje (toliau – BK), nes abiejuose socialiniuose kultūriniuose arealuose nebuvo į ją panašios. Bastioninės tvirtovės buvimas Radvilų dvarui, Biržų miestui, lokalinei BK visuomenei savaime kūrė specifinį įvairių ryšių tinklą. Prieš konkretizuojant pastaruosius, reikia pažymėti, kad pilis turėjo įtakos daugeliui socialinės komunikacijos apraiškų ar jų tarpusavio samplaikai. „Ėmiausi restauruoti Biržų pilį ne tik savo valia, bet visos mūsų giminės, besivadinančios šia vieta, valia. Taip pat pačios tėvynės valia. Nes labai svarbu, kad pasienis būtų fortifikuotas kuo geriau ir apsaugotas nuo priešo”(10). Šiuose 1637 m. pasakytuose Kristupo II Radvilos žodžiuose išryškėja trys Biržų pilies svarbos apibrėžtys, arba dimensijos: asmeninė konkretaus Radvilos, visos Radvilų giminės ir valstybinė. Socializavę šias dimensijas, gauname tris socialines aplinkas, leidžiančias remiantis šaltiniais tirti pilies komunikatyvumą. Tos trys socialinės aplinkos – tai valdos savininkas ir BK, bendra Radvilų latifundijų sistema bei LDK. Dėl pasirinkto tyrimo objekto šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriamai pirmajai socialinei aplinkai. Pilies nevienalytės reikšmės (strateginės ir rezidencinės) LDK ir vyraujančios visuomenės elito giminės kontekstuose suvokimas iškart modeliuoja tezę, kad pilis buvo komunikacijų centras, ir kartu padeda pasirinkti galimų tirti klausimų spektrą. Teiginys apie pilį – komunikacijų centrą yra preliminariai aiškus, tik neaišku, kaip tai pasireiškė valstybės, giminės ir konkrečios valdos gyvenime. Todėl verta išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo Biržų pilies reikšmė valstybės bei giminės požiūriu ir nepervertinti jos svarbos, taip pat atskleisti kai kuriuos ne vietinės kilmės BK visuomenės komunikacijos variklius.

Dieta pagal kraujo grupę. AB kraujo grupė
| | |

Dieta pagal kraujo grupę. AB kraujo grupė

B kraujo grupės paveldas lemia, kad AB grupei tinka gyvuliniai baltymai, tačiau iš A kraujo grupės gautas mažas skrandžio sulčių rūgštingumas mėsą leidžia valgyti tik retkarčiais ir tik nedidelėmis porcijomis — tik tada ji bus gerai suvirškinta. Vištienoje esantys lėktinai tokių žmonių kraują agliu-tinuoja kaip ir B grupės atstovų, taigi vištiena gardžiuotis draudžiama! Kadangi skrandžio sulčių rūgtingumas mažas, iš valgiaraščio derėtų išbraukti ir rūkytus bei sūdytus mėsos gamintus. Žuvų pasirinkimas tikrai gausus, aišku, atsisakius to, kas netinka A bei B kraujo grupėms. Rekomenduojami pieno produktai — tie patys, kaip ir B kraujo grupei. Vadinasi, rūgštūs gaminiai, pavyzdžiui, kefyras ar jogurtas, bus virškinami gerai. Peteris D’Adamas siūlo ir kiaušinius — svarbų baltymų šaltinį, nes, kitaip nei vištienoje, juose nėra jokių lėktinų. Greta gyvulinių baltymų valgiaraštį dera papildyti sojų pienu bei tofu. Rinkdamiesi javų gaminius, šie žmonės turėtų atsižvelgti į A ir B grupėms teikiamas rekomendacijas ir nepamiršti, kad per gausiai vartojant kviečius, gali atsirasti sveikatos sutrikimų. Jie privalo visiškai atsisakyti grikių bei kukurūzų.

|

Kainodara

Daugiausia emocijų kelia dabartinė ir ateities energijos ar jos resursų kaina, kartais nostalgiškai prisimenami ir netiesiogiai apeliuojama į senus “gerus” laikus, kai jų kaina buvo nustatinėjama jos nesusiejant su rinka, kurios tuomet ir nebuvo, vėliau, žengiant į pasaulį atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai, dirbtinai sumažintomis energijos kainomis buvo siekiama politinio populiarumo, ignoruojant rinkos elementus, nors juos ir deklaruojant. Tačiau gyvenimo realybė ta, kad už padarytas klaidas verčiami mokėti, bet visa tai vartotojų, o ne priimančių politinius sprendimus sąskaita. Politinis sprendimas ekonomikoje, tai nenuovokumas, nesugebėjimas rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

Dar kelios mintys dėl bendrinės kalbos kodifikacijos
| |

Dar kelios mintys dėl bendrinės kalbos kodifikacijos

Mūsų visuomenės plačiai skaitomo leidinio „Kalbos kultūra“ 43 numeryje pasirodė stambus P. Kniūkštos ir V. Vitkausko straipsnis „Kalbos kultūros pagrindai ir jų taikymo praktika“, kuriame mėginama savaip interpretuoti kai kuriuos bendrinės kalbos teorijos dalykus, taip pat pateisinti vieną kitą naujesnį kalbos reiškinį, kurio netaisyklingumas lyg ir nebekėlė jokių abejonių. Straipsnis parašytas labai agresyviu poleminiu tonu, rodančiu, kad autorių tikslas yra sužadinti smarkesnį ginčą, verste priversti kalbininkus dar kartą pamąstyti apie bendrinės kalbos teorinius pagrindus, apie tolesnius jos plėtojimo kelius. Tai paskatino ir mus pasakyti vieną kitą mintį dėl straipsnyje svarstomų dalykų. Reikia iš karto sutikti su autoriais dėl kurių ne kurių konkrečių bendrinės kalbos reiškinių traktavimo. Mums visiškai aišku, kad norminimai bei taisymai, siaurinantys bendrinės kalbos raiškos galimybes, spraudžiantys ją į visokias Prokrusto lovas, griaunantys jos subtilumą, negali būti priimtini. Taip pat sutinkame, kad leidiniuose, skirtuose plačiajai visuomenei, o ypač studentams, neturėtų būti vietos visokiems eksperimentams, polemikoms, patetikai, kad juose nederėtų remtis plačiau neaprobuotomis kalbos mokslo hipotezėmis. Priešingai, tokie darbai turėtų ugdyti pagarbą ir net pietizmą bendrinės kalbos tradicijoms ir norminamojo pobūdžio veikalams. Bendrinės kalbos normos yra ne matematiškai įrodomos mokslo tiesos, o vertybės, ir jos gali tvirtai laikytis tik tada, kai kalbinė bendruomenė gerbia tradicijas ir žymiausių kalbos normų bei norminamųjų veikalų autoritetą. Griaudami šį autoritetą, mes nejučiom, norėdami to ar nenorėdami, prisidedame prie visuomenės nihilizmo ir abejingumo kalbos kultūrai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *