Agresija gimdo agresiją

Birželio 4-oji – Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena. Vieni sako, jog agresija – tai įgimta emocija, kiti – jog tai išmoktas elgesys. Agresija – itin plačiai paplitusi šių dienų realija ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunų žmonių gyvenime. Mūsų socialinėje aplinkoje agresija įvardijama kaip griaunanti, destruktyvi veikla, kuri paprastai nukreipiama prieš žmogų, vaiką ar gyvūną.

Apie agresiją, kokios agresijos apraiškos, kas dažniausiai elgiasi agresyviai ir kaip sprendžiama agresijos problema, pasakoja Dainavos Jaunimo centro psichologė Raimonda Lukošiūnaitė.

Agresijos prieš vaikus formos ir pasekmės

Agresija gali pasireikšti tiek buityje, tiek ir viešoje erdvėje. Vienos dažniausių agresijos raiškos formų yra: įžeidžiantys žodžiai ar fizinis priekabiavimas. Agresija gali būti nukreipiama prieš kitą asmenį tiesiogiai arba net nesuvokiant, jog elgiamasi netinkamai.

Kalbant apie situaciją Lietuvoje, pastaruoju metu labai aktuali mokinių agresyvaus elgesio problema. Paauglių agresija pasireiškia tuo, kad bendramoksliai, o kartais ir mokytojai, vaikus užgaulioja, iš jų tyčiojasi, žemina, priekabiauja fiziškai. Tokiu būdu, jei niekas nekreipia dėmesio ir nesiima veiksmų, sparčiai plinta patyčių problema, kyla užsidarymo savyje, atsiskyrimo bei savižudybių grėsmė.

Nereikėtų pamiršti paauglių, kurie gyvena probleminėse šeimose, kuomet tėvai agresyviai elgiasi su savo atžalomis.

Vaikai gali tapti suaugusiųjų agresyvaus tarpusavio santykių aiškinimosi aukomis. Tokiais atvejais, kai vaikai ir paaugliai patiria fizinę ir psichologinę agresiją, prarandamas pasitikėjimas savo aplinkos žmonėmis, atsiranda baimė, nenoras grįžti į namus.Siekdami kompensuoti tėvų meilės trūkumą, jaunuoliai ieško draugų mokykloje arba kieme, tarp bendraamžių. Džiugu, jeigu ta atsvara tampa gerą pavyzdį rodantis asmuo, tačiau dažniausiai tėvų nuskriaustas vaikas prieglobstį randa netinkamų, jam pavojingų asmenų tarpe.

Iš kur atsiranda agresija?

Vyresnio amžiaus jaunuoliai, patiriantys agresiją savo artimiausioje aplinkoje – iš šeimos narių, užsisklendžia savyje, tampa agresyvūs. Taigi galima teigti, kad agresija gimdo agresiją.

Dažniau agresyviai elgiasi berniukai, tačiau agresijos apraiškos vis dažniau pasireiškia ir mergaičių gretose.

Apstu agresyvaus elgesio pavyzdžių kompiuteriniuose žaidimuose, televizijos laidose, bendraamžių tarpe. Šiais atvejais agresijos yra išmokstama, nesuvokiant, kad toks elgesys yra netinkamas.

Bendraujant su bendraamžiais, agresyvus elgesys dažnai tampa lyderiavimo įrankiu. Taip vaikas dažniausiai nori paslėpti ar kompensuoti savo nepilnavertiškumą, silpnąsias puses, kompleksus arba klaidingai suvokia agresiją, kaip saviraiškos ir pranašumo demonstravimo būdą.

Tie, prieš kuriuos yra nukreiptas agresyvus elgesys, renkasi du išlikimo variantus: būti nugalėtu ir pažemintu arba taip pat pasitelkti agresyvų elgesį ir apsiginti. Toks požiūris yra neteisingas, jog prieš agresiją reikia kovoti agresija. Labai svarbu, kad paauglys žinotų, kad jis gali gauti pagalbą: namuose, mokykloje ar Dainavos Jaunimo centre.

Kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant pažaboti agresijos plitimą?

Dainavos poliklinikos Jaunimo centre kasdien sulaukiame paauglių, jų tėvelių bei įvairių socialinių tarnybų atstovų, kurie kreipiasi dėl agresyvaus elgesio apraiškų: jaunuoliai patiria arba patys tampa agresijos dalyviais. Centre vyksta individualios konsultacijos, vedamos prevencinės paskaitos mokiniams, mokytojams, tėveliams.

Agresija yra viena aktualiausių šiandieninių problemų. Kartais mes patys net nepajaučiame, kuomet žeminame kitą žodžiais, o dar blogiau – užgauliojame fiziškai. Nepamirškime, jog jaunuoliai yra suaugusiųjų veidrodis, mes jiems rodome elgesio pavyzdžius. Jeigu mes elgsimės agresyviai, tuomet vaikas tai priims kaip tinkamo elgesio pavyzdį ir taikys savo aplinkoje. Tokio elgesio paauglys mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš kitų, jam autoritetingų, asmenų bei aplinkos: suaugusiųjų, draugų, mokytojų, televizinių ar kompiuterinių herojų. Svarbiausia su vaiku nuoširdžiai bendrauti, tuomet jis jausis mylimas, priimtas, suprastas ir neieškos autoritetų už šeimos ribų.

Tėvai, atėję į Dainavos poliklinikos Jaunimo centrą, dažnai skundžiasi, kad jų vaikai yra tokie judrūs, jog, neturėdami kur realizuoti savo energijos, pradeda elgtis agresyviai, skriaudžia kitus vaikus, ypač silpnesnius už save. Atkreipkime dėmesį: ko vaikas siekia tokiu savo elgesiu? Kuo agresyvus elgesys jam yra naudingas? Kokias savo silpnybes jis tuo kompensuoja? Galbūt taip paauglys trokšta atkreipti tėvų dėmesį, būti pastebėtas ir įvertintas? Tai išsiaiškinti galima nuolatos kalbantis su jaunuoliais, rodant tėvišką dėmesį. Dažnai reikia tiesiog išklausyti, parodyti savo vaikui, kad jis mums yra svarbus, o ne moralizuoti už blogą elgesį.