Algimantas Rusteika. Drasiųjų keliai

Neįmanoma padaryti laimingu to, kuris apsimeta esąs laimingas. Neįmanoma paguosti to, kuris nelaimingu apsimeta. Neįmanoma apsimesti, kad nepastebi apsimetinėjimo. Bet valdžia mano kitaip. Vaidina nepastebinti, kad kiti pastebi jos apsimetinėjimą. Todėl dabar jie kalba taip, kaip nori, kad tu pagalvotum.
Apie ką rėkia apsiputoję, žinok – niekų niekai. Pagalvok priešingai ir viskas staiga nušvis. Nes ką jie vengia pasakyti ir iš ko šaiposi, yra labai labai svarbu. Tai, ką per teliką kasdien krizendami neigia, sako – nereikšminga, yra didelė tiesa. O apie ką visi tyli – svarbiausia.

Klausimėliai, į kuriuos bijo atsakinėti. Juos dar kartais užduoda kaimo bobutės nekūrentose salėse, susitikę su kokiu žaliu, trispalviu ar raudonu deputatu. Ponai ir ponios mielai mala ką visada ir niekada neatsako. Tsss! – aš irgi visko nesakysiu, o tai dar kas nors ateis patikrinti, ar vaikų nemušu.

Kodėl žmogėdrų laikais statė mokyklas, institutus, ligonines, poliklinikas ir ambulatorijas, vaikų lopšelius ir darželius, kino teatrus ir šiaip teatrus? Kodėl šimtatūkstantiniais tiražais ėjo kultūros ir meno leidiniai? Kodėl dabar, kai viskas superdupergerai, uždaromos mokyklos, ligoninės, poliklinikos ir ambulatorijos? Ir nauja valdžia atėjusi vis laužo galvas, ką čia dar uždaryti? Ir visos reformos – kaip dar ką nors sumažinti, parduoti ir likviduoti?

Parodykit man rajono centrą, kur vakare būtų galima su mergina nueiti į kiną, ką bekalbėti apie trečią dešimtmetį statomą „nacionalinį“ stadioną. Trūksta pinigų? – bet juk niekada jų tiek valstybė neturėjo! Tada buvo labai gerai ir pinigų kaip šieno? – tai irgi juk ne. Nepriimu idiotiškų atsakymų, kad viską išvogė landsbergiai ir prie ruso būtų geriau. Šitiek niekas neišvogė, o Rusijoje – ne geriau.

Arba vėl – viską išvogė Vakarai, korporacijos plėšia Lietuvą, kapitalistams reikia rinkų! Nors tos korporacijos kuria geriausiai apmokamas darbo vietas ir joms reikia mokių rinkų, o ne ubagyno. Ir vieninteliai, kur mes dar ką nors uždirbam ir kas mums už gražias akis duoda pinigų, yra prakeiktieji gėjų Vakarai.

Belieka trečias atsakymas, paprastas kaip dukart du. Pasidairykim po priemiesčius ir paežeres su nepabaigiamais modernių namų paradais, po gatves, pilnas prabangių auto, prekybcentrius su ilgomis eilėmis pilnų vežimėlių. Ir suprasim – viską išvogė brangūs Lietuvos žmonės. Ir nekaltųjų nėra, nes tie seniai išskrido supuvusių kapitalistų senoliams užpakalių mazgoti.

Kadaise Nikolajaus Karamzino kelionės Europon metu rusų emigrantai jo paprašė papasakot apie tai, kas dedasi Rusijoj. Atsakė vienu žodžiu – vagia. Tada mes buvom Rusijoj. Praėjo 200 metų, bet tas žodis valstybės gyvenimui tebetinka. Mums tik atrodo, kad išsivadavom ir nepriklausomi, nors vis dar priklausom. Mūsų nereikia nei pulti, nei nukariauti. Mes dar esam Rusija.

Vagiam. Ir tie, kurie rėkia, kad kiti vagia, ir tie kiti, kurie visus kitus vagis smarkiai smerkia ir kartais net gaudo. Pusė Lietuvos gyvena iš minimumo. Nors visi nuo darželiečio iki valstiečio žino, kad gavęs minimumą net už butą nesusimokėsi, ką jau ten apie kruopas.

Prie rusų socializmo visi turėjo pinigų, parduotuvėse nieko nebuvo, bet namie visi visko turėjo. Prie liberalų socializmo parduotuvėse visko yra. Ir nors niekas neturi pinigų, bet namie vis tiek visi visko turi. Kaip vogėm, taip vagiam. Turtinga ta mūsų valstybė, mums nebaisūs nei rusai, nei prūsai.

Ką nori įsijunk, tuojau pamatysi susiraukusi, patriotinį valdžios švarkietį. Kas tik blogai – tai juk trūksta lėšų! O trūksta todėl, kad šešėlis! Apmokestinkim įvažiavimą, važiavimą, sustojimą, stovėjimą, išvažiavimą ir nevažiavimą! Automobilius, motociklus, butus, žemes, ežerus, debesis, šunis, kates ir papūgėles! Atimkim viską ir dalinkim, kad visi pamatytų, kokie mes geri ir protingi!

Suplanuosim, ko norim ir susirinksim. Kam gyventi iš to, ką turi? Taip tik runkeliai daro, nes šešėlis – tai jie. Žmonės susiskaičiuoja, kiek uždirbs, o tada planuoja savo ateitį. O valdžia susiplanuoja išlaidas pagal praėjusius metus ir žiūri, iš ko kiek atimti. Tą pavadina mokesčių mažinimu, reformomis ir subalansavimu, kad tik mokesčių mokėtojams būtų geriau, nes po kiekvieno mažinimo mokesčiai arba (ir)kainos pakyla. Blogiausiu atveju dar milijardą pavogsim iš anūkų, atsiprašau – pasiskolinsim.

Ir visi juk teisūs! „Paprasti žmonės“ sako – vagia verslininkai ir valdžia. Darbdaviai inkščia, kad vagia darbuotojai ir valdžia. O valdžia paaiškina: vagia visi, todėl reikia labiau padidinti mokesčius tiems, kurie juos dar moka. Nes per mažai iš visų atima ir „perskirsto“, „normaliame pasaulyje“ juk atima daugiau! Tik užmiršta pasakyti, kad jei iš gaunančio keturis tūkstančius vidutinio vokiečio paimsi pusę, tai jis pragyvens, o jei pusę atimsi iš septynis šimtus „ant popieriaus“ gaunančio vidutinio lietuvio, tai jis arba mirs badu, arba vogs.

Pagal BVP vienam gyventojui turim jau 75 proc. ES vidurkio, bet pagal algas atsiliekam keliskart. O pagal būtiniausių prekių kainas mes – čempionai! Kas nušvilpia visus tuos skirtumus? Juk nei gamtoje, nei ekonomikoje niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta.

Reikia taupyti valstybės pinigus, brangieji. Nes viešuosiuose pirkimuose visada laimi tie, kurie pasiūlo pigiausiai. Šaukštai ir šakutės po šimtą eurų – viskas gerai, kaltų nėra. Pardavė valstybei tonų tonas miltų dvigubai brangiau, negu parduotuvėje gali nusipirkti kiekvienas. Vyko labai skaidrūs konkursai, pakilo skandalas ir štai, pagaliau, iškilmingai pradėtas tyrimas baigtas – kaltų nėra.

Kaltų juk nebūna niekada, jie gyvena Rusijoje arba Marse. Netikit – paklauskit dėdės Google’o. Štai STT pradeda tyrimą (112000 rezultatų), ir kas trečią net baigia (33400 rezultatų). Už korupciją per 26 metus nuteisti du. Pasodino vieną Audrių Butkevičių. Tą, kur su barzdele, nes patriarchui nepatiko. Ir dar valstiečių ir žaliųjų Šakių meras už korupciją gavo baudą.

Visi viską žino ir supranta. Pinigus dalina ir kontroliuoja marmuru tviskantys šventųjų vikingų bankai, kurie pelno mokesčio nemoka. Sotūs katinai – analitikai visada mielai paaiškins, kad tai normalu.Korporacijos įsisteigę plovyklas Seišeliuose, deputatai Pagėgiuose, merai – tėvonijose. Visi mokesčių nemokėtojai baisiai aršiai kovoja su mokesčių nemokėjimu. Kas vakarą susirūpinę galvos linguoja ekranuose.

Vagia po truputėlį visi. Ir runkeliui, ir elitui atrodo, kad vienas kartas, susitvarkai gyvenimą ir viskas. Pasidarysi ir daugiau nedarysi. Bet viena dozė – pradžia, kuri niekada nesibaigia. Netikit, tai nueikit ir pasižiūrėkit dabar į veidrodį. Argi ne taip? Ar aš čia ką išgalvoju?

Darbo biržos kasdien šurmuliuoja nuo piktų, gerai apsirengusių bedarbių, dirbančių nelegaliai, kartais net užsienyje. Turguose ir mugėse dulka tūkstančiai kasos aparatų, kuriuos pamiršo įjungti. Pilnos gatvės žaliūkų invalidų, kurių geriau neužkabinti, nes kaip mostels – maža nepasirodys. O kai kurios neįgalios pilietės net vairuoja apakę. Negauti invalidumo šiais laikais – didelė gėda.

Nedidelės, jaukios, nuo valdžios paslėptos lesyklėlės, vadinamos gyvenimu. Mokytojai vakarais be patento korepetuoja, vyrai dienomis remontuoja, burtininkai konsultuoja, prostitutės paromis prakaituoja. O farai imituoja, kad netoleruoja, nors gauna už dyką. Ar bendros palatos, ar bendros kameros, bet pagrindinė tema ta pati – kiek kuriam duoti. Šiaip ne taip sukamės.

Išversk šiukšlynę ne Vilniaus centre ir suskaičiuok. Pusė nuorūkų bus kontrabanda. Kiekvienam kaime pasakys, kur gauti. Rimti vyrai varo vagonais. Jų mašinas pamatę praeiviai atsisuka, o kaimynės priekaištingai nužiūrinėja savo vyrus. Pilna spauda baisios statistikos, priemiesčiai – augančių kaip grybai namukų.

Niekas nieko nebijo. Nesišlapink prieš vėją ir viskas bus gerai. Jeigu tavęs nepalieps pagauti, tai niekas ir nepagaus. Krokodilų gaudytojai irgi nori gyventi, pasidalinti krikščioniška. Ir tų, nuo kurių reikia gelbėti, ir išgelbėtojų deputatai išleidžia tušinukams, gėlėms, suvenyrams po 600 valdiškų eurų per mėnesį. Kaip kadaise yra Jie ir esam Mes, ir šie pasauliai – nesusisiekiantys indai. Pasižiūrim kartais vieni į kitus. Mes pro TV3, jie – pro BMW X6 langus.

Nusiraminkit, pajamų visuotinio deklaravimo nebus niekada. Nes paaiškėtų ką visi ir taip žino. Kad visi iki vieno išleidžia daugiau nei uždirba. Kad per metus lietuvių išleista pinigų masė plius santaupų padidėjimai bankuose žiauriai viršija pajamas ir panaudotas paskolas.Todėl prieš rinkimus pajamų deklaravimą vis pažada, o po to tuoj pamiršta ir sako, kad jau ir taip deklaruoja, kada nieko nedeklaruoja.

Ir ką padarysi, jei nei vienas ligonis pats sau operacijos nepasidarė? Palikit ramybėj tuos bėdžius, nusukusius 10 € mokesčių turguj. Ką jiems galit geresnio ir realaus pasiūlyt, ponai teisuoliai iš Vilniaus? O ir kam siūlyt? Juk lietuviai žygiuoja tik už žvėrelių, musių teises ar laisvę kruštis su viskuo, kas kruta.

Už teises normaliai, oriai gyventi lietuviai nebežygiuoja. O jei keli seniai ateina su drebančia ranka prirašytu kartono gabalu – kam tas įdomu? Nebent stori ir labai narsūs valdžios nuomonių aprašytojai paverčia juos bokso kriaušėmis.

O lietuviai barzdočiai pabėga. Prie ruso į miškus, dabar varo silkių lupti. Tokia drąsi šalis. Tai ko tada, po galais, norit? Turim ką galim turėti. Kas vakarą įsijungi teliką ir lauki – kurį vagį šiandien pagavo? Ir su palengvėjimu atsidūsti – ačiū Dievui, ne mane.

Algimantas Rusteika

Views All Time
Views All Time
233
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

13 − = 3