Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (4 dalis)
“Šiandien budėjo gera seselė: leido paverkti, kitos tuoj suleidžia vaistus” – guodžia savo likimą ir giria seselės žmogiškumą 2004 m. Kauno psichiatrijos ligoninėje uždaryta paruošti pensionatui ‘vangios schizofrenijos‘ auka Daivutė. “Pasaulyje, gerbiamasis, yra trys rūšys niekšų: naivieji įsitikinę kad tai jų didžiausias kilnumas; drovieji savo niekšiškumo drovisi bet jei jų veiklos planui reikia vis dėlto jį parodo; ir pagaliau tiesiog niekšai, – rašė F.Dostojevskis. Kauno apskrities Viršininko tarnyba 2004-07-29 išdavė siuntimą Nr.483 p.Vytautui S., sov.psichiatrijos “šefui“ (R.Kalantos laikų vykdomojo pirmininkas) uždaryti kančioms ir patyčioms 50 nuošaliame Kėdainių neįgaliųjų pensionate įdukrą D.D., jos legaliai gydytojai (D.D. kreipėsi 2001 m. nesant ir nebuvus psichikos sutrikimo, kuris reikalautų prievartos), straipsnio autorei 2003-02-21 raštu, kurio reg. Nr. G-12/3, pareiškus Kauno savivaldybės sveikatos skyriui apie D.D. sov.psichiatrijos aukos statusą, reabilitacinės programos ir gydymo algoritmų nebuvimą: 1,5 metų stebėjus ir nesant nė vieno paranoidinei (pervardintai iš vangios) schizofrenijai, dėl kurios 22 kartus talpinta į psich. ligonines, simptomo (nesant jų aprašymo ir ligoninių išrašuose), tačiau esant ryškiems hospitalizmo reiškiniams, dvylikapirštės opaligei, kepenų dismetaboliniams pakitimams bei akivaizdiems postresinio sutrikimo simptomams: uždarymo baimė, prievartos reminiscencijos, labilus emocinis elgesys, išgąsčio reakcijos ir net kalbos sutrikimui po 2000 m. ilgalaikės hospitalizacijos, dėl kurio pavyko padėti.