Kas sieja A.Zuoką, „Rubikon“ ir „Lietuvos Rytą“?
V.Bieliauskas įsitikinęs, jog UAB “Lietuvos rytas” buvo įsteigta naudojant Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos komunistų partijos lėšas. “VL Vakaro žinios” jau rašė, jog tapęs UAB “Lietuvos rytas” akcininku, V.Bieliauskas niekaip negalėjo gauti jokios informacijos apie bendrovę. Jis kreipėsi į teismus, kurie dėl informacijos nepateikimo bendrovės valdybos pirmininką V.Strimaitį nubaudė 300 litų bauda. Nagrinėjant šią administracinę bylą, teismas iš Vilniaus miesto savivaldybės išreikalavo “UAB “Lietuvos rytas” steigimo dokumentus. Pasak V.Bieliausko, iš šių dokumentų paaiškėjo, jog UAB “Lietuvos rytas” buvo įsteigta naudojant Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos komunistų partijos lėšas. Jo nuomone, toks steigimas prieštarauja LR įstatymui “Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo”. V.Bieliausko teigimu, pagal LKP CK Biuro 1990 05 26 d. posėdžio nutarimą ir LKJS CK 1990 05 29 d. Biuro nutarimo protokolą Nr. 9 aiškiai matyti, kad dienraštis “Lietuvos rytas” buvo steigiamas LKJS ir LKP lėšomis. 1990 05 29 d. LKJS Biuras nutarė “įsteigti masinės informacijos priemonių susivienijimą “Lietuvos ryto” bendrovę” ir tvirtinti jos Įstatus” bei “perduoti “Lietuvos ryto” dienraščio leidėjo teises “Lietuvos ryto” bendrovei”. Taip buvusi “Komjaunimo tiesa” tapo “Lietuvos rytu”. Šį nutarimą pasirašė tuometinis LKJS CK pirmasis sekretorius Alfonsas Macaitis, dabar tapęs Seimo nariu. Į “Lietuvos ryto” bendrovės tarybą ir steigiamąjį susirinkimą komjaunimas delegavo A.Macaitį, LKJS CK sekretorių Raimondą Šyvį (vis dar “Lietuvos ryto” akcininkas) bei LKJS CK reikalų valdytojo pavaduotoją Vidmantą Strimaitį (vienas didžiausių “Lietuvos ryto” akcininkų bei bendrovės direktorius). UAB “Lietuvos rytas” pradinius įnašus kaupė LKJS CK sąskaitoje. Bendrovės taryba, be kita ko, numatė, jog visos steigiamos UAB privilegijuotos akcijos būtų pasiūlytos pirmumo teise išpirkti LKJS Centro Komitetui. Šią operaciją palaimino LKP CK biuro, nutarimas, kurį pasirašė eksprezidentas, tuometinis LKP vadovas Algirdas Brazauskas, sutikęs su LKJS CK pasiūlymu “Lietuvos ryto” ir kitų laikraščių leidėjo teises perduoti LKJ CK. Pagal įstatymus, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pripažįstami visi sandoriai, pagal kuriuos TSKP (LKP), LKP, taip pat komjaunimo turtas buvo perduotas uždarosioms akcinėms bendrovėms, juridiniams arba fiziniams asmenims.