Lietuviškos reklamos spindesys ir skurdas
| |

Lietuviškos reklamos spindesys ir skurdas

Neetiška ar klaidinanti reklama gali pakenkti įmonės reputacijai, dėl tokios reklamos įmonė gali prarasti dalį klientų, tačiau nuo neetiško elgesio tai nesustabdo. Per 2010 metų pirmąjį pusmetį už klaidinančia reklama Lietuvos bendrovėms buvo skirta beveik 300 tūkst. litų baudų – dvigubai daugiau nei per pernai visus metus. Vienas didžiausių reklamos užsakovų Lietuvoje telekomunikacijų operatorius “Omnitel” – ne kartą baustas už klaidinančią reklamą. Vien 2009-2010 metais bendrovė gavo kelias baudas, o bendra jų vertė siekia 200 tūkst. litų. 2009 metais Konkurencijos taryba klaidinančiomis pripažino 19 reklamų, per 2010-ųjų pirmą pusmetį – 9. Pagal Lietuvos reklamos įstatymą, už klaidinančią reklamą galima skirti iki 120 tūkst. litų dydžio baudą. Taip pat galima įpareigoti įmonę paneigti klaidinančią reklamą. Įmonės, piliečiai ir visi nepatenkintieji dėl neetiškos reklamos gali pasiskųsti – Lietuvos reklamos biuro Arbitražo komisijai. Komisiją sudaręs Lietuvos reklamos biuras (LRB) yra asociacija, į kurią susibūrė reklamos kūrėjai bei užsakovai. Tai – nevalstybinė reklamos savireguliacijos institucija, panaši į tas, kokios veikia daugelyje Europos valstybių. Asociacijai dabar priklauso apie keturiasdešimt narių – reklamos kūrėjų, užsakovų bei žiniasklaidos įmonių. Visos jos yra paskelbusios apie savanorišką įsipareigojimą laikytis Reklamos etikos kodekso.

|

Milijardinė Valdovų rūmų afera?

Legenda pasakoja, kad kartą medžiodamas girioje Kauno apylinkėse LDK didikas Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs kancleriu, pamatęs elnią su tarp ragų švytinčiu kryžiumi. Pamanęs, kad tai Dievo ženklas, nusprendė Pažaislyje pastatyti vienuolyną. Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis. Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Iš Italijos pakviesti, Lietuvoje iki tol nedirbę meistrai atnešė pačias naujausias dar nematytas meno madas. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Stiuko lipdybos, tapybos ir marmuro derinimas puošiant bažnyčią pavertė Pažaislį objektu, vertu ypatingo dėmesio kalbant ne tik apie Lietuvos, bet ir visos Europos baroką. Kiek LDK kancleris Pacas paskyrė lėšų vienuolyno statyboms – nėra tiksliai žinoma. Legenda pasakoja, esą fundatorius, pamatęs sąskaitas, suplėšęs jas ir įmetęs į ugnį tetardamas: „Kas Dievui skirta, tik Dievui ir tebūnie žinoma.” Bet senoliai vis dar atsimena pasakojimus, kad Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyba K. Z. Pacui kainavusi 8 mln. auksinų arba aštuonias statines aukso. Mūsų laikais – staybos kainuoja brangiau.

Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (2 dalis)
|

Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (2 dalis)

Britų profesoriaus Rogerio Corderio knyga „Vyno dieta”, sėkmingai parduodama 17 pasaulio valstybių, taip pat sėkmingai dingo iš lentynų Lietuvos knygynuose. Ją, kaip skatinančią alkoholio vartojimą, uždraudė Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba. Knygos nebegalima rasti didžiausiuose knygynų tinkuose „Vaga” ir „Pegasas”. Anot „Vagos” tiekimo vadovės Aušros Vinkevičienės, leidykla „Jotema” knygas atsiėmė, tačiau ji negalinti pasakyti, kodėl, nes būna, kad vėliau leidėjai vėl jas grąžina perkainavę. Neseniai pasibaigė apklausa, kuria siekta išsiaiškinti ar Lietuvos bibliotekininkai susiduria su cenzūros problema. Apklausoje dalyvavo 31 dalyvis. Paaiškėjo, kad daugelis bibliotekų darbuotojų nesusidurė su cenzūra, tačiau kai kuriuose bibliotekose ji vis dar aktuali. Net 13% atsakiusiųjų pažymėjo, kad jiems teko susidurti su prašymais pašalinti leidinį iš bibliotekos fondų ar apriboti jos prieinamumą. Cenzūros problema atrodytų nesuderinama su šiuolaikinių demokratinių visuomenių gyvenimu. Tačiau netgi demokratiškiausios šalys vis dar susiduria su cenzūros atvejais. Užsienio šalyje duomenis apie leidinius, kuriuos buvo prašoma pašalinti iš bibliotekos fondų ar kitaip riboti jų naudojimą, kaupiami ir viešinami. Pavyzdžiui, Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) jau daug metų kaupia statistinius duomenis apie cenzūros atvejus.

Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (1 dalis)
|

Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (1 dalis)

Tėvynės Sąjunga savo programoje planavo oficialiai įteisinti valstybinę cenzūrą. Savo rinkimų programoje Tėvynės Sąjunga atvirai deklaravo ketinimus įteisinti oficialią valstybinę cenzūrą, tačiau visuomenė kažkodėl į tai nereagavo. Lietuvos Konstitucijos 44 straipsnis byloja vienareikšmiškai: „Masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Ir vis dėlto, nė viena teisėsaugos institucija neatkreipė dėmesio į Tėvynės Sąjungos rinkimų programą. Baigiasi Sąjūdžio laikais taip išaukštinta žodžio laisvė? Grįžta komjaunuolių laikai? Pirmaisiais nepriklausomybės metais ir vėliau, siekiant įstoti į Europos Sąjungą ir ypač vykstant deryboms dėl narystės sąlygų, Lietuvos politikai ir valdininkai paniškai bijojo būti apkaltinti spaudimu žurnalistams tuo metu juos budriai stebėjusios Europos Komisijos ataskaitose. Todėl tuo metu Lietuva buvo beveik tobulos žodžio laisvės pavyzdžiu. Tačiau pasibaigus deryboms ir prasidėjus referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą agitacijai, visi suvaržymai baigėsi, ir Europos Komitetas netrukdomas sudarinėjo sutartis, pagal kurias žiniasklaida leisdavosi cenzūruojama komerciniais pagrindais. Buvo reikalaujama pasižadėjimo ne tik platinti vyriausybinę agitaciją, bet ir neskelbti Europos Sąjungai nepalankios informacijos. Už eurosąjunginę cenzūrą televizijos ir stambieji laikraščiai iš valdžios gavo milijonines sumas.

Viena rasė – euro-idiotų rasė
|

Viena rasė – euro-idiotų rasė

Iš ketaus išlietos skulptūros „Žemės ūkis”, „Pramonė ir statyba”, „Taikos sargyboje” ir „Mokslo jaunimas” ant Žaliojo tilto Vilniuje stovi nuo 1952 metų. Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas “Projektstalkonstrukcija”, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. Sąjūdžio metu šias skulptūras, kaip socialistinio realizmo reliktą, buvo siūloma nugriauti, tačiau tam pasipriešino dalis visuomenės. Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybės vadovai vėl prakalbo apie Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą, nerandant lėšų joms restauruoti. Prieš metus buvo skelbta, kad šių sovietinių skulptūrų restauravimui prireiktų apie 100-150 tūkst. Lt. 2006 metų gegužės 6 d. 13 val. 26 min. pastebėta, kad Vilniuje, Kalvarijų g., prie tilto, ant skulptūros pjedestalo raudonais dažais užrašytas užrašas „Ruskiai lauk” ir nupieštos kartuvės su žvaigžde. Skulptūra ant Žaliojo tilto, simbolizuojanti sovietinius karius, tapo chuliganų taikiniu. 2008 metais skulptūros buvo aptaškytos raudonais dažais, nupieštos svastikos ir pakabintas audeklas su įžeidžiamu užrašu. Vandalai ant grindinio paliko paketėlį, kurį sunaikinę Aro išminuotojai įvardijo kaip bombos imitaciją.
Po mėnesio ant Žaliojo tilto pakabintas sovietinių karių skulptūrą smerkiantis plakatas. Policija tikina, kad įstatymams nenusižengta. Likusios trys tilto skulptūros liko nepaliestos.

Milijardinė korupcija ir IT technologijos
|

Milijardinė korupcija ir IT technologijos

Informacijos technologijų bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą. Praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis. “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas. Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti. Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius balandžio mėnesį atsistatydino iš pareigų. Jis pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė. Premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų” mafiją ir Arūną Valinską?
|

Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų” mafiją ir Arūną Valinską?

Henrikas Daktaras, gerokai pakeitęs savo išvaizdą, rugsėjo 4 dieną apie 16 val. buvo sulaikytas netoli Varnos miesto Lietuvos piliečiui priklausančiame name. Jį sulaikė Bulgarijos specialiosios policijos pajėgos. H.Daktaras sulaikytas atlikus kompleksą operatyvinių paieškos veiksmų, prisidedant Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ispanijos ir Europolo pareigūnams. Aktyviai prie šių policinių priemonių prisidėjo ir Lietuvos policijos atašė Europole. H.Daktarui buvo išduotas Europos arešto orderis, jis įtariamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Policijos departamento teigimu, „Henytė” yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų” nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų. Kauno „Daktarai” įtariami iš viso padarę apie 200 įvairių nusikaltimų. Šiuo metu pagrindiniai šio nusikalstamo susivienijimo nariai yra suimti. 2008 metų gruodį kriminalinės policijos pareigūnai nusprendė smogti „daktarų” gaujos veteranams, tačiau H.Daktaras paskutinę akimirką netikėtai dingo. Tuo metu dešiniąja H.Daktaro ranka laikytas Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir buvęs „daktarų” gaujos smogikas Ramūnas Stanionis, pravarde Morda, atsidūrė už grotų. Pareigūnams jau pavyko išnarplioti penkiolika šios gaujos įvykdytų žmogžudysčių. Manoma, kad šis skaičius gali dar gerokai padidėti.

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009
|

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009

Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba. Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė” buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų. Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai. Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą. Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami. Įdiegiant 102 mln. litų kainavusią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, sostinėje buvo įrengti nauji ar modernizuota 2700 šviesoforų, o visi veikiantys šviesoforų valdikliai turėjo būti sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą. Tikėtasi, kad ji net 13 proc. sumažins avaringumą, gatvėse sumažės spūsčių, be to, sistema fiksuos eismo pažeidėjus ir net padės sulaikyti automobilių vagis. Piko metu Vilnius tampa vienu dideliu „kamščiu”, sako kasdien sostinės gyventojus vairuoti mokantys instruktoriai. Jie keiksnoja ne tik vairuotojų kultūrą, bet ir mieste diegiamą naują automatizuotą šviesoforinio reguliavimo sistemą, juostų skaičiaus keitimą bei kitas su transportu susijusias pertvarkas.

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?
|

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?

Šią ir praėjusią savaites dienraščiai „Respublika” ir „Vakaro žinios” savo pirmuosius puslapius paskyrė neigiamų internetinių komentarų problemai. „Delfi.lt skelbia net raginimus žudyti”, „Monikos internetas liepia žudyti”, „Internetas: purvo jūra”, „Purvinam Delfiui teks apsikuopti”, „Delfio pamazgos įsiutino Seimą”, – tokiomis antraštėmis mirgėjo abu dienraščiai. Straipsnius interneto svetainėje „Delfi.lt” komentuojantys žmonės įprato nuolat lieti savo pyktį – kasdien parašoma tūkstančiai rasinę, tautinę, religinę neapykantą kurstančių atsiliepimų. Naujienų portalo www.delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė sakė, kad prieš kurį laiką buvo paskirtas darbuotojas, kuris „trina” netinkamus komentarus. Pasak redaktorės, jis tai daro „iš akies” – naikina tuos komentarus, kurie gali būti pripažinti pažeidžiančiais įstatymus, o juk už įstatymo ribas peržengiančios nuomonės pareiškimą interneto vartotojai gali būti traukiami administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad už Internete skelbiamus komentarus atsako ne tik portalo valdytojas, bet ir jų autorius. Policijos pareigūnai tikina turintys technines galimybes nustatyti tokių įstatymų pažeidėjų tapatybei. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už informacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, platinimą numato baudą nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų.

Interneto cenzūra: asmens laisvės suvaržymas ar neišvengiama būtinybė?
| |

Interneto cenzūra: asmens laisvės suvaržymas ar neišvengiama būtinybė?

Viena svarbiausių propaguojamų interneto savybių – laisvė pasisakyti. Pasak filosofo Arūno Sverdiolo, internetas buvo nauja laisvės proga, kuri galėjo tapti svarbia viešumo sfera – nebrangia, visiems prieinama, nekontroliuojama. “Kai pasitaiko tokia laisvės proga, tai visada yra iššūkis. Tačiau diskusijų svetainės Šiandien tapo virtualia išvietės siena. Taip pavadinčiau mūsų internetinius komentarus, kurie, mano manymu, parodo visuomenės psichinę būklę. O ji yra labai bloga”, – sako filosofas. Pasak A.Sverdiolo, mūsų internetinių komentarų turinys labai skurdus, mat jų esmė – ne žinių pateikti, o visiems garsiai paskelbti tai, kas draudžiama, nors šiaip kiekvienam mūsų žinoma: “Pastebėjau, kad rusiškame internete komentarai kur kas analitiškesni, nors jie ir kandūs, ir ironiški, tačiau nėra tokio veršiško garsaus bliovimo. Mane stebina, kad net lietuviškose specializuotose filosofijos ir kultūros svetainėse paplitęs “išvietinis” rašymas”. Advokatų kontoros “Norcous & partners” advokatas Mindaugas Civilka sutinka, kad internete vienas šalia kito veši pagrįsti faktai, autoritetingos nuomonės ir nežabotas šmeižtas. Internetas tampa vienintele beveik nekontroliuojama viešąja erdve, kurioje dažnai pasitaiko žmogaus garbės ir orumo pažeidimų. Jų itin padaugėjo suteikus galimybę vartotojams portaluose skelbti necenzūruojamus komentarus. Remiantis teisiniais aktais, tokių portalų redakcijos tampa atsakingos už komentarų turinį, jei imasi jį redaguoti.