Kodėl taip dažnai pirmas gimdyvės klausimas apie kūdikį būna ne "Kas tai?", o "Ar jam viskas gerai?", "Ar jis normalus?" O jei medicinos sesuo prieš atsakydama kiek palūkuriuos? Mamos baimės ir abejonės iškart susijungs su vaizduote... O jeigu iš tikro kūdikiui kas nors negerai? Tuomet mamai teks išgyventi sunkų periodą: ji jausis už tai atsakinga. Nes jos mintys apie vaiką - vaiką jos viduje - ir realus nėštumas yra skirtingi dalykai. Bet atskirti juos ne taip paprasta... Šis pokalbis vyko 1961 m. BBC...
Kaltės jausmas taip pat yra grynasis perteklinis potencialas. Esmė ta, kad gamtoje neegzistuoja tokių sąvokų kaip gerai ar blogai. Pusiausvyros jėgos vienodą reikšmę teikia tiek geriems, tiek blogiems poelgiams. Pusiausvyra atstatoma bet kokiu atveju, jei atsiranda perteklinis potencialas. Jei pasielgėte blogai, pripažinote tai, pajutote kaltės jausmą (mane reikia nubausti), sukūrėte potencialą. Jei jūs pasielgėte gerai, supratote tai, pajutote išdidumo jausmą (mane reikia apdovanoti), taip pat sukūrėte potencialą. Pusiausvyros jėgoms nesuprantama, už ką reikia bausti ar apdovanoti. Jos tik pašalina energetiniame lauke susidariusius nevienodumus....
Neturėtumėte. Kodėl? Tai jau praeitis ir to nepakeisi. Paleiskite tai ir užmirškite. Nebeteiskite savęs už senus „nusikaltimus". Tai kas šiandiena ryte yra tiesa, rytoj jau bus nebe. Jeigu vakar buvote susipykę su draugu, tai nereiškia, kad jis šiandiena Jus kažkuo kaltina. Paleiskite kaltę iš savo gyvenimo ir gyvenkite daug laimingesni. Visur, kur sėjate kaltė savo gyvenime, ten tęsiasi nelaimės. Jeigu jaučiatės kalti dėl savęs, savo kūno, tėvų, draugų ar dar ko, taip netūrėtų būti. Gyvenkite savo gyvenimą, Jūs nesate dėl nieko kaltas šiandiena....
Palikime asmeninius santykius ramybėje. Bent šį kartą. Klausimas toks: kai jums nusideda pardavėjai ar paslaugų teikėjai, kaip jie atsiprašo? Grubiai? Mandagiai? Atmestinai? Seth's Blog cituoja Yehuda surinktus komercinio atsiprašymo variantus nuo "Mums tokio kliento nereikia" iki vos ne klaupimosi ant kelių. Pabandykime juos įvertinti mūsų rinkos paslaugų požiūriu. Atsisakymas ištaisyti padarytą klaidą, pasiunčiant klientą kažkur toliau, vis dar pasitaiko, nors man asmeniškai dar neteko su tokiu susidurti. Jei taip pareiškusio darbuotojo viršininkai turi bent lašelį sveikos nuovokos, špygą klientui parodęs asmuo turėtų...
Kaip dažnai atleidžiame patys sau? Jei širdy nešiojamės daug kaltės, ji labiau nei kiti veiksniai paveikia priimamus svarbius sprendimus. Jausdamiesi kalti baudžiame ir suvaržome save neleisdami sau gyventi taip, kaip iš tiesų norime. Tai nėra objektyvus išmatuojamas dalykas - kaltė egzistuoja tik mūsų galvoje. Lyg vėžys ji užvaldo mūsų sielą ir neleidžia džiaugtis visaverčiu gyvenimu, nes nuolat teisiame save patys arba tai daro kiti. Mus persekiojanti kaltė verčia jaustis blogai, kad ir ką darytume. Šeimoje kaltė dažnai naudojama kaip ginklas. Pavyzdžiui, žmona, supykusi...
"Žmogaus prigimtyje tiek daug giliai paslėptų dalykų, ir aš pats būčiau linkęs būti vaiku motinos, kuriai būdingi vidiniai žmogaus būties konfliktai, ir nenorėčiau, kad mane auklėtų moteris, kuriai viskas lengva ir paprasta, kuri žino visus atsakymus ir kurios nekamuoja abejonės", - rašo pasaulyje pripažintas psichiatras, psichoanalitikas Donaldas Vudsas Vinikotas. "Nagrinėjant bet kurį klausimą, susijusį su žmonių tarpusavio santykiais, mes galime arba laikytis paviršiuje, arba leistis gilyn. Likdami paviršiuje, išvengtume daugybės nemalonumų, bet ir praleistume vertingus dalykus, kurie glūdi gelmėje." Kartais pasakoma nuomonė, esą...
Prieš pakylant lėktuvui įgula informuoja keleivius, kokių saugumo veiksmų reikėtų imtis iškilus pavojui. Kas skrido, prisimena, ką reikia daryti, kai iš viršutinės lentynėlės iškrinta deguonies kaukė. Įgulos instrukcija skamba maždaug taip: „Jei keliaujate su mažu vaiku, pirmiausia deguonies kaukę užsimaukite sau ant burnos ir nosies, o tada padėkite tai padaryti vaikui." Kiekvieną kartą tai išgirdę suvokiate, kad, jei negalėsite kvėpuoti, nesugebėsite padėti savo vaikui. Šį kartą mes būsime jūsų saugumo instruktoriai, tad, prieš pradėdami kelionę knygos greitkeliu, norime padaryti saugumo pranešimą: „Jei keliaujate...
Rudeniškos darganos ir apmirštanti gamta išties nenuteikia optimistiškai. Jei šeimoje ir darbe - darna, žmonės paprastai išgyvena šį laikotarpį be psichologinių problemų. Tačiau kiek tokių laimingųjų? O ką daryti tiems, kurių gyvenime trūksta darbo ar sveikatos, šeimynykščių šilumos? Kauno krizių centro psichologai tikina, kad šiuo metų laiku visai natūralu jausti liūdesį, tačiau pataria jam nepasiduoti. Ragina atkreipti didesnį dėmesį į savo ir artimųjų savijautos pokyčius. Svarbu laiku pastebėti pirmuosius ženklus, nes depresijon grimztantis žmogus vis labiau užsisklendžia. Ieškodami vienatvės ir atitolę nuo artimųjų...
Tema - kaip įveikti baimę. Baimei įveikti nėra vienos mažos piliules. Tam reikalinga tikra sadhana. Teisinga sadhana, teisingos dvasinės praktikos padeda įveikti baimę. Mūsų didžiausia baimė yra mirties baimė. Baimė netekti kūno yra pagrindinė baimė, po kurios eina visos kitos. Jogai sako, kad jei nesi prisirišęs prie kūno, tai nebijai ir jį prarasti. Logiškai tai skamba gerai, bet tada mes turime tuo įsitikinti emociškai. O tam turime patirti kažką daugiau nei patiriame pojūčiais ir fiziniu kūnu. Tuo momentu įžengiame į dvasinio tobulėjimo kelią...
Jaučiamas pyktis gali skirtis savo intensyvumu - nuo lengvo susierzinimo iki didelio įniršio. Jums supykus keičiasi organizmo psichologinė ir fiziologinė būsena - padažnėja širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, padaugėja adrenalino ir noradrenalino. Pyktis kyla dėl išorinio ar vidinio poveikio. Galima supykti ant žmogaus (vadovo ar bendradarbio), įvykio ar situacijos (didelė eilė, vėluojantis autobusas, triukšmas darbo metu), pykti ant savęs (kad nerimauju ar nuolat galvoju apie asmenines problemas). Prisiminimai apie nemalonią patirtį gali taip pat sukelti pyktį. Agresyvus elgesys yra instinktyvus, natūralus būdas išreikšti...
