Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos konferencija
Šį dokumentą nutarė surašyti ir surašius savo parašais patvirtino protestuojantys prieš LŽTGA „vadovų“ savivalę ir 1997 m. spalio 26 d. kartu su Z. Jurgelevičiumi iš Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos išėję LŽTGA nariai.
1997 m. spalio 26 d. vykusios
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA)
Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės
konferencijos metu grupės asmenų įvykdyto
LŽTGA Kauno skyriaus valdymo užgrobimo faktai
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijoje (LŽTGA) jau keli metai yra susidariusi sudėtinga situacija, nes grupė asmenų planingai griauna kitų, konkretų darbą dirbančių pažeistų žmogaus teisių gynimo srityje, narių veiklą (žr. pridedamą apžvalgą „Penkeri metai tarp gynėjų”). Mes, tiesiogiai konkrečius asmenis ginantys LŽTGA nariai, tikėjomės, kad šioje ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje vyraus demokratijos principai. Tikėjomės, kad po LŽTGA narių ataskaitų apie asmeniškai nuveiktą darbą ir visuotinų laisvų diskusijų aptariant tas ataskaitas – įvyks laisvi ir demokratiški naujos LŽTGA Kauno skyriaus vadovybės rinkimai. Tačiau dalis LŽTGA respublikinio komiteto vadovybės yra susikompromitavę atvirai trukdydami LŽTGA veiklą – todėl ir šioje konferencijoje žodžio laisvė ir kiti demokratijos principai buvo grubiai užgniaužti.
Suruošti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) Kauno skyriaus ataskaitinę-rinkiminę konferenciją nutarėme 1997 m. spalio 2 d. įvykusiame LŽTGA Kauno skyriaus valdybos posėdyje. Tame posėdyje Kauno skyriaus valdyba nusprendė šią konferenciją surengti 1997 m. spalio 25 d. Man (Kauno skyriaus valdybos pirmininko pavaduotojui) ir valdybos nariui R.Jonaičiui – pavedė surasti salę būsimai konferencijai. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga sutiko įsileisti mus į savo salę, tačiau tik 1997 m. spalio 26 d., nes 25 dienai – salė buvo pažadėta kitos organizacijos renginiui. 1997 m. spalio 9 d. įvykusiame papildomame LŽTGA Kauno skyriaus valdybos posėdyje buvo pritarta konferencijos datos pakeitimui. Apie būsimą LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinę-rinkiminę konferenciją visus LŽTGA Kauno skyriaus narius, valdybos pavedimu, turėjo informuoti sekretorė E.Tamošaitienė ir valdybos narė N.Simonaitienė. 1997 m. spalio 18 d. telefonu pasiteiravau keleto LŽTGA Kauno skyriaus narių: ar jie žino apie būsimą konferenciją? Paaiškėjo, kad jiems niekas nepranešė. Tai reiškia, kad į ruošiamą LŽTGA Kauno skyriaus konferenciją – iš 206 narių – LŽTGA respublikinio komiteto vadovybė ruošėsi kviesti tik menką dalį. Todėl aš pats, asmeniškai, 1997 m. spalio 19 d. informavau visus LŽTGA Kauno skyriaus narius. Sužinoję, kad aš sukviečiau visus sąrašuose užregistruotus LŽTGA Kauno skyriaus narius, kolegos iš LŽTGA respublikinio komiteto (aš taip pat esu šio komiteto narys) nedelsdami sureagavo: 1997 m. spalio 20 d. buvau pakviestas į LŽTGA respublikinio komiteto posėdį. Jame dalyvavo komiteto pirmininkas A.Dumčius, pavaduotojai R.Baltrušis ir A.Marcinkevičius, komiteto nariai P.Kavaliauskas, M.Vitkauskas, K.Juočiūnas, A.Vaitkaitis, B.Mockapetrytė, M.Kantas (kuris prieš pusę metų pats buvo atsisakęs dalyvauti LŽTGA veikloje), šio komiteto sekretorė L.Lilienė, aš ir Kauno skyriaus valdybos narys V.Doveika. posėdžiui pirmininkavo A.Dumčius. Jis informavo posėdžio dalyvius, kad:
1. Dalį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpų nuomoja komercinė įmonė. Šeštadienio vakare šios įmonės apsauga užrakina įėjimą, įjungia signalizaciją ir atidaro įėjimą tik pirmadienį ryte, todėl į minėtos organizacijos salę 1997 m. spalio 26 d. mes nebūsime įleisti ir todėl LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinė-rinkiminė konferencija sekmadienį, spalio 26 d. neįvyks.
2. Poną A.Dumčių papildė K.Juočiūnas, pareikšdamas, kad konferencija įvyks savaitę ar dviem savaitėm vėliau. Kolegos neprieštaravo. A.Dumčius paklausė K.Juočiūno ar Kauno skyriaus valdybos nariai pateiks jam ataskaitas apie nuveiktą darbą. K.Juočiūnas pareiškė, kad yra valdybos posėdžių protokolai ir jis pagal juos paruoš savo ataskaitą. Čia aš pareiškiau, kad ponas K.Juočiūnas atvirai apgaudinėja susirinkusius kolegas, nes Kauno skyriaus valdybos posėdžių metu – K.Juočiūnui atvirai pasisakant prieš nuosavybės teisių klausimų svarstymą, sekretorė diskusijų neprotokoluodavo. Dar 1996 m. spalio 3 d. aš pasiūliau valdybos posėdyje aptarti K.Juočiūno vykdomus atvirus LŽTGA įstatų pažeidimus. Tuomet sekretorė E.Tamošaitienė paprasčiausiai išėjo iš posėdžio. Todėl objektyvių ir teisingų Kauno skyriaus valdybos posėdžių protokolų išvis nėra. Jei kažkokie protokolai atsirado – tai reiškia, kad juos kažkas paprasčiausiai padirbo. Tačiau kolegos į šiuos faktus nekreipė jokio dėmesio: kolektyviai barė mane, kad nenoriu klausytis atviro K.Juočiūno melo.
3. Ponui A.Dumčiui pasiūlius ir ponams R.Baltrušiui bei A.Marcinkevičiui LŽTGA respublikinio komiteto pirmininko pasiūlymą energingai palaikius – kolegos beveik vieningai nubalsavo, kad aš ir 80 mano atstovaujamų žmonių (LŽTGA narių) turime įkurti atskirą „Kauno rajono LŽTGA skyrių”. Labai savotiška šių kolegų pažiūra į žmogaus teises. Būdami jau ne kartą susikompromitavę LŽTGA įstatų teisinių nuostatų nepaisymu ir savivale (žr. „Penkeri metai tarp gynėjų”) šie ponai vėl grubiai savivaliauja. Kadangi aš dirbu nuosavybės teisių gynimo srityje (o tai savo ruožtu yra pagrindinės prigimtinės kiekvieno žmogaus teisės: būti laisvu ir lygiu tarp kitų piliečių – pagrindinė pasireiškimo forma) – tai kolegos iš Kauno skyriaus bando išstumti ne tik mane ir mano atstovaujamus žmones (iš kurių virš 50% gyvena Kaune) – bet ir pagrindinį žmogaus laisvės ir lygybės pasireiškimą!
Grįžęs iš šio posėdžio (20 val.) paskambinau vienam iš LR Seimo Pirmininko padėjėjų. Tą patį vakarą 23 val. 10 min. man paskambino A.Dumčius ir pranešė, kad:
1. 1997 m. spalio 26 d. mums niekas nedarys kliūčių įeiti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salę Kaune, Laivės alėjoje Nr. 39.
2. Kaip planavome taip ir galime ruošti LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinę-rinkiminę konferenciją, 1997 m. spalio 26 d., 10 val.
3. Nuo 1997 m. Spalio 26 d. K.Juočiūnas LŽTGA Kauno skyriaus valdybai nebevadovaus.
Tačiau ši idilija neilgai tetruko. 1997 m. spalio 22 d. vakare man į namus vėl paskambino ponas A.Dumčius. Jis pareiškė, kad tarp 30 pas jį „persiregistravusių” LŽTGA narių – yra monsinjoras Svarinskas (turimuose LŽTGA narių Kauno skyriaus sąrašuose monsinjoro Svarinsko pavardės nėra). Ponas A.Dumčius pareiškė, kad monsinjoras Svarinskas dalyvaus LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos įžanginėje dalyje ir su LŽTGA nariais kalbės maldas, po kurių išeis ir pačioje konferencijoje nedalyvaus. Tai eilinis pono A.Dumčiaus bandymas paveikti LŽTGA konferenciją. Ši organizacija nėra nei politinė nei religinė – todėl toks labai garbaus monsinjoro Svarinsko apaštališkas darbas yra truputį ne laiku ir ne vietoje. Ponas A.Dumčius šį kartą pasirinko ėjimą be pralaimėjimo, nes – jeigu aš pasisakau prieš maldas, tai nuteikiu prieš save tikinčiuosius ir suteikiu ponui A.Dumčiui galimybę mane ir mano šalininkus apšaukti bedieviais. Jeigu vietoje numatytos konferencijos darbotvarkės vyks monsinjoro pamaldos – tai dalis kitų religijų išpažintojų, netikinčiųjų ir šiaip kryptingai bei dalykiškai žmogaus teisių gynimo klausimų svarstymui tą dieną nusiteikusių LŽTGA narių nesupras tokio dienotvarkės pakeitimo priežasties ir apleis salę. Abiem atvejais ponas A.Dumčius su trisdešimčia savo persiregistravusių balsuotojų gali tikėtis sėkmės.
Būtina atskirai išsiaiškinti – ką ponas A.Dumčius vadina „persiregistravimu”. Pas poną A.Dumčių „persiregistravę” ponios ir ponai tarpkonferenciniu laikotarpiu Kauno skyriuje buvo sustabdę savo įgaliojimus. Dabar, prieš ataskaitinę rinkiminę konferenciją – jie iš naujo užpildė LŽTGA narių anketas. Tai labai įdomus požiūris į Asociacijos nario pareigas: kuomet reikia dirbti konkretų darbą su žmonėmis – susistabdomi įgaliojimai ir šio darbo išvengiama, o kuomet ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje reikia būti perrinktais tolesniam vadovavimui – užpildoma nauja LŽTGA Kauno skyriaus nario anketa. Tai ir vadinama persiregistravimu. Taip persiregistravo dauguma LŽTGA respublikinio komiteto narių ir pats A.Dumčius. Tokių „persiregistravusių” narių anketų atsirado virš 30. Savaime suprantama, kad minėtoje „saviveikloje” – monsinjoras Svarinskas sąmoningai nedalyvauja. Apsišaukėliai žmogaus teisių gynėjai – bando prisidengti gerbiamo monsinjoro autoritetu.
LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinė – rinkiminė konferencija prasidėjo kiek neįprastai: dalyvių registravimą savanoriškai sau pasiskyrė LŽTGA respublikinio komiteto sekretorė L.Lilienė ir viena iš 30 pono A.Dumčiaus perregistruotų ponių – A.Šarakojienė. joms aktyviai talkino respublikinio komiteto narys A.Dūda. Vadinkime tai paslauga per prievartą, nes mes, LŽTGA Kauno skyriaus nariai – planavome šios konferencijos dalyvius suregistruoti patys.
Nespėjus atvykti visiems LŽTGA Kauno skyriaus nariams – dalyvių registracija buvo nutraukta. Monsinjoras Svarinskas trumpai pasveikino konferencijos dalyvius, sukalbėjo maldą „Tėve mūsų” ir palinkėjęs sėkmės išvyko. Iškart jam išvykus – LŽTGA Kauno skyriaus valdybos pirmininkas K.Juočiūnas pradėjo LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinę-rinkiminę konferenciją. Į mano pastabą, kad dar nebaigta konferncijos dalyvių registracija – nereagavo. Man teko atsistoti ir kategoriškai pareikšti, kad toks elgesys yra negarbingas ir neteisėtas. Nors pono A.Dumčiaus „perregistruotų” piliečių grupė reikalavo mano nuomonę ignoruoti – tačiau LŽTGA respublikinio komiteto vadovai buvo priversti laikytis elementaraus padorumo ir pratęsti konferencijos dalyvių registravimą. Šio registravimo metu paaiškėjo, kad dalis teisingumo siekiančių LŽTGA narių (tarp jų – net aktyviai dirbusi LŽTGA Kauno skyriaus valdybos narė ponia T.Paraščiakienė) – konferencijos dalyvių registravimą uzurpavusių pono A.Dumčiaus šalininkų verčiami pildyti stojančių į LŽTGA naujų narių anketas (nors jie turėjo būti perregistruoti pažymint jų atvykimą bendrame LŽTGA Kauno skyriaus narių sąraše). Tokio „neapsižiūrėjimo” tikslas paaiškėjo netrukus.
Kaip jau minėjau – dalis LŽTGA vadovų yra viešai susikompromitavę. Todėl aštriai iškilo šiai konferencijai pirmininkaujančio asmens rinkimų klausimas. Mano bandymai apginti elementarų teisingumą – paskendo pono A.Dumčiaus šalininkų sukeltame triukšme. Liko neišgirstas ir J.Kunicko prašymas balsuoti už mano kandidatūrą. Šio triukšmo pasekmėje savo autoritetą paremiantys sovietiniais moksliniais laipsniais ir titulais ponai pasiūlė, kad LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinei-rinkiminei konferencijai pirmininkautų A.Dumčius. Už tai buvo balsuojama, tačiau balsų niekas neskaičiavo ir buvo apsiribota pastebėjimu, kad „už” balsavo dauguma. Tiesa, kas balsavo „prieš” ar „susilaikė” – niekas neklausė. Į šią konferenciją susirinkę eiliniai LŽTGA nariai buvo tiesiog šokiruoti pono A.Dumčiaus šalininkų akiplėšiškumo ir pasimetę tylėjo.
Būtina pabrėžti, kad dauguma poną A.Dumčių rėmusių triukšmadarių turi didelį analogiškos veiklos patyrimą. Dauguma šių ponių ir ponų dalyvaudavo Lietuvos Žemės savininkų sąjungos ir Lietuvos Namų ir sklypų savininkų sąjungos suvažiavimuose ir konferencijose. Tų renginių metu triukšmu, asmeniniais įžeidinėjimais, koliojimais ir t.t. šie triukšmadariai slopindavo bet kokį atskirų asmenų pasipriešinimą minėtų organizacijų vadovų antiteisiniams veiksmams.
Šioje LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje į Asociacijos Kauno skyrių buvo priimti 55 nauji nariai. LŽTGA respublikinio komiteto pirmininko pavaduotojai A.Marcinkevičius ir profesorius R.Baltrušis kategoriškai pareiškė, kad: šioje konferencijoje, LŽTGA Kauno skyriun priimti nauji nariai – neturi balsavimo teisės. Štai taip: pirmiausia stengiantis atsiriboti nuo nepageidaujamų LŽTGA narių dalyvavimo, tam planui nepavykus – atvirai bandant sužlugdyti surengtą konferenciją – dirbtinai organizuojant konferencijos vykimo vietos ir laiko pakeitimą, o dar vėliau – stengiantis sužlugdyti dalyvaujančių LŽTGA narių apskaitą, ar ją suklastoti ir daliai LŽTGA narių neteisėtai atimti balsavimo teisę uzurpuojant pirmininkavimą konferencijai ir t.t. – buvo siekiama tendencingai paveikti LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos rezultatus.
Priimant naujus narius – kiekvienas iš jų turėjo atsistoti ir prisistatyti. Tuomet paaiškėjo, kad pono A.Dumčiaus ir K planas suveikė, nes dalis naujų narių (apie 15 žmonių) iš salės jau buvo išėję. Tikriausiai pasibaisėjo atvira asociacijos vadovų savivale.
Konferencijai pirmininkaujantis ponas A.Dumčius perskaitė jo paties turimą „persiregistruojančių” Kauno skyriaus narių sąrašą. Dalis pavardžių buvo girdimos pirmą kartą ir turimuose LŽTGA Kauno skyriaus narių sąrašuose neįrašytos, tačiau šiems naujiems nariams asmeniškai prisistatyti kažkodėl nereikėjo. Mano primygtiniai reikalavimai – įsitikinti šių piliečių buvimu konferencijos salėje – liko neišgirsti dėl pono A.Dumčiaus šalininkų sukelto triukšmo, asmeninių įžeidinėjimų, kad aš esąs psichiškai nesveikas ir t.t. To ir reikėjo tikėtis, kadangi konferencijos sekretoriatas, balsų skaičiavimo komisija ir mandatų komisija buvo „išrinktos“ vien iš pono A.Dumčiaus šalininkų.
Man vėl teko atsistojus pakartotinai kategoriškai reikalauti, kad bent LŽTGA Kauno skyriaus valdybos narei T.Paraščiakienei būtų atšauktas „naujo nario” statusas ir išduotas balsavimo mandatas.
Toliau sekė LŽTGA Kauno skyriaus valdybos pirmininko K.Juočiūno ataskaita. Šioje ataskaitoje jis nepateikė jokios konkrečios informacijos apie jo paties nuveiktą konkretų darbą – ginant pažeistas žmogaus teises.
Iš K.Juočiūno ataskaitos paaiškėjo, kad yra išsamūs LŽTGA Kauno skyriaus valdybos posėdžių protokolai. (Kad tų posėdžių metu dažniausiai nebūdavo protokoluojama – aš jau esu minėjęs anksčiau).
Perskaičius ataskaitą jis buvo paklaustas: kokia jo vadovaujamo skyriaus finansinė padėtis? Atsakė, kad jokio finansavimo skyrius neturėjo ir net sąskaita banke (litais) atidaryta nebuvo.
Po LŽTGA Kauno skyriaus valdybos pirmininko K.Juočiūno ataskaitos – konferencijai pirmininkaujantis ponas A.Dumčius pasiūlė mandatų komisijai atsiskaityti. Šios komisijos atstovas informavo konferencijos dalyvius, kad dalyvauja 129 nariai, iš kurių 55 yra naujai priimti, šios konferencijos metu. Po šios ataskaitos pirmininkaujantis pasiūlė išrinkti naujus LŽTGA Kauno skyriaus valdybos narius ir pavadinimą „valdyba” pakeisti terminu „komitetas”.
Vienas iš priimtų naujų narių – ponas V.Valužis paklausė pirmininkaujančio konferencijai pono A. Dumčiaus: – „kas konkrečiai šiandien priimtiems naujiems LŽTGA nariams trukdo pasinaudoti savo balsavimo teise šios konferencijos metu?” Profesorius A.Dumčius pradėjo miglotai aiškinti, kad naujus narius reikia priskirti konkrečiam LŽTGA skyriui ir tik tuomet šie galėsią balsuoti ir pan. Aš atsistojau ir atvirai paprašiau profesorių A.Dumčių neklaidinti konferencijos dalyvių, kadangi mes visi dalyvaujame LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje ir nauji nariai yra priimti į šį konkretų skyrių, todėl jokio perskirstymo nereikia. Šių naujų narių balsavimo teisę nustato 1996 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro J.Prapiesčio įsakymu Nr. 29-V LR Teisingumo ministerijoje įregistruotų galiojančių LŽTGA įstatų 4.2.3. punkto teisinė nuostata: „Asociacijos skyriaus aukščiausias valdymo organas yra jo narių susirinkimas. Jis šaukiamas ne rečiau kaip kas dveji metai. Nutarimai susirinkime yra priimami paprasta balsų dauguma. Jie yra teisėti, jeigu balsuojant dalyvauja daugiau kaip pusė skyriaus narių. Balsavimo būdą (atviras ar slaptas) nustato pats susirinkimas”. Iš įstatų teksto akivaizdu, kad, jeigu pilietis yra LŽTGA narys – tai jis turi teisę balsuoti. Dalies LŽTGA narių vykdomas dirbtinis naujų LŽTGA narių balsavimo teisės apribojimas – pats savaime yra grubus galiojančių LŽTGA įstatų ir žmogaus teisių pažeidimas. Neatsižvelgdami į mano pateiktus argumentus – uzurpavę vadovavimą LŽTGA Kauno skyriaus ataskaitinei – rinkiminei konferencijai LŽTGA respublikinio komiteto nariai ir juos palaikantys triukšmadariai, naujiems LŽTGA Kauno skyriaus nariams balsuoti neleido.
Pirmininkaujantis A.Dumčius konferencijos dalyviams primygtinai siūlė išrinkti naujus Kauno skyriaus valdybos narius. Aš protestavau, argumentuodamas, kad būtina išklausyti buvusių valdybos narių ataskaitas. Profesorius A.Dumčius, palaikomas triukšmadarių kompanijos, ignoravo bet kokius argumentus. Todėl aš atsistojęs pakartotinai paaiškinau konferencijos dalyviams, kad konferencija vyksta grupei piliečių akivaizdžiai savavaliaujant, nepriėmus jokios darbotvarkės, nauja LŽTGA valdybos sudėtis bus renkama neatsižvelgiant į renkamų asmenų ankstesnę veiklą LŽTGA ir iš pono A.Dumčiaus ir jo bendraminčių siūlomų asmenų. Pareiškiau, kad tai kas vyksta šioje konferencijoje neturi nieko bendra su tikru žmogaus teisių gynimu ir paprašiau visus kas gerbia žmogaus teises, kartu su manimi apleisti salę. Iš viso išėjo 41 žmogus. Tarp jų keturi LŽTGA Kauno skyriaus valdybos nariai, beveik vieninteliai LŽTGA Kauno skyriuje dirbę konkretų darbą pažeistų žmogaus teisių gynimo srityje. Tai įrodo mūsų turimas susirašinėjimas su įvairiais (taip pat ir aukščiausio lygio) LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnais, mūsų atlikta nuosavybės teisę reglamentuojančių LR įstatymų teisinė analizė bei jų kritika ir LR Seimui pateiktas, svariai juridiškai argumentuotas LR įstatymo dėl piliečių nekilnojamojo turto restitucijos projektas (kuriam LŽTGA vadovybė nepritarė), daugkartinis piliečių interesų atstovavimas ir gynimas įvairių lygių LR teismuose ir net mūsų veiklos finansavimo apimtis: iš piliečių surinkta aukų 2705 litai, o išleista 4823,69 Lt. Į šią sumą neįeina per paskutinį pusmetį išleistos lėšos, kadangi dalis mūsų vykdomų žmogaus teisių gynimo programų dar neužbaigtos ir joms apmokėti išleistas lėšas apskaičiuosime tik toms programoms pasibaigus (tų išlaidų, kurių negalime įrodyti dokumentais – pateikti skaičiai neatspindi).
Išvada: 1997 m spalio 26 d vykusioje Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu, susikompromitavusi atviru veikimu prieš žmogaus teisių gynimą asmenų grupė užgrobė LŽTGA Kauno skyriaus, o tuo pačiu ir visos LŽTGA valdymą (nes grubiai pažeidinėjantys galiojančius LŽTGA įstatus LŽTGA respublikinio komiteto nariai yra iškelti Kauno skyriuje).
Lietuvos Žmogaus Teisių Centro narys nuo 1995 04 19. Kitose visuomeninėse organizacijose, žmogaus teisių gynimo srityje, aktyviai dirba nuo 1992 m., pradžios.
Straipsniai.lt tinklalapyje paskelbė informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus posovietinėje Lietuvoje, tų pažeidimų autorius ir vykdytojus. Taip pat viešina savo straipsnius, kuriuose analizuoja žmogaus teisių pažeidimų atsiradimo priežastis ir aiškinasi pasaulio sandaros bei asmenų grupių (kolektyvų) įtakas praktiniam teisingumo įgyvendinimui.
Skaitytojų dėmesiui pateikė išsamius įrodymus apie posovietinės “žemės reformos” ir tariamo piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą “atkūrimo” neteisėtumą. Pateikė konkrečių bylų dokumentus kaip teisinius įrodymus, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjai, valdininkai, teisininkai ir net teisėjai visiškai ignoruoja teisę ir teisingumą.
Autoriaus interesai: teisė, žmogaus teisės ir pareigos, žmogaus teisių pažeidimai, nuosavybės teisė, teisingumas, socialinis teisingumas, žemės grąžinimas, nuosavybės teisių atkūrimas, Lietuvos Respublika. Vieta: Lietuva / Kauno Apskritis / Ringaudai.
Asmeninė internetinė svetainė: https://zmogausteiseslietuvoje.wordpress.com