Kai Europos žmogaus teisių teismo prezidentas prof. Liucijus VILDHABERIS (Luzius WILDHABER) Vilniuje buvo paklaustas, koks meno kūrinys, jo manymu, geriausiai atspindi žmogaus teisių koncepciją, tai minutėlę pagalvojęs profesorius atsakė: Liudviko van Bethoveno “Fidelijus” bei Vergų choras iš Dž. Verdžio operos “Nabukas”. Būtent pastarąjį kūrinį Lietuvos teisės universiteto choras atliko prof. L. Vildhaberio garbei, kai pastarasis buvo apsiaustas šio Universiteto garbės daktaro toga.

Lietuvos teisės universiteto Senato š. m. spalio 26 d. nutarimu prof. Liucijui Vildhaberiui suteiktas garbės daktaro vardas. Lietuvoje garbingas svečias lankėsi tuo metu, kai buvo minimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 50-metis. Naujojo garbės daktaro inauguracija vyko lapkričio 17 d., t. y. lygiai mėnesiui praėjus nuo tos dienos, kai Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Lietuvos teisės akademijos pavadinimą į Lietuvos teisės universitetą ir patvirtino jo statutą.

Žmogaus teisių apsauga ir valstybė

Taigi prof. Liucijaus Vildhaberio pagerbimo diena kartu tapo lyg ir paties Universiteto inauguracijos diena, dalyvaujant LR Seimo, Vyriausybės nariams, aukštųjų mokyklų rektoriams, iškiliems šalies teisininkams, Universiteto svečiams.

Lietuvos teisės universiteto chorui atlikus Dž. Bize “Agnus Dei”, renginiui vadovavęs Senato pirmininkas prof. Eugenijus Palskys pirmajam žodį suteikė LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Gediminui Dalinkevičiui. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad Žmogaus teisių komiteto iniciatyva Lietuvoje vyksta renginių ciklas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 50-mečiui paminėti, o prof. L. Vildhaberio atvykimas į Lietuvą turėjo tapti minėtų renginių puošmena.

Mūsų šaliai nėra pagrindo rausti iš gėdos dėl žmogaus teisių apsaugos sutvarkymo valstybėje, – teigė G. Dalinkevičius. Mūsų teismai, įskaitant ir Konstitucinį, yra nepriklausomi, gindami žmogų taiko Konvenciją ir kitus tarptautinės teisės aktus. Žinoma, klaidų pasitaiko, bet mūsų piliečiai žino, kad gali pasinaudoti galimybe apginti savo teises ir Europos žmogaus teisių teisme. Valstybės institucijos rūpinasi, kad žmonės gautų informacijos apie kreipimosi į šį teismą tvarką ir sąlygas. Lietuvoje pradėjus veikti Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms, pašalintos dirbtinės kliūtys nagrinėti holokausto ir genocido bylas. Pagaliau mūsų valstybėje neužilgo įsigalės du fundamentalūs teisės aktai – Baudžiamasis ir Civilinis kodeksai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teises ir laisves ginančios idėjos. Šie kryptingi Lietuvos žingsniai rodo, kad mūsų valstybės ir Teisės universiteto daug padaryta, kad žmogaus teises ginančios ir teigiančios idėjos būtų įgyvendintos. Tad visai natūralu ir suprantama, kodėl Europos žmogaus teisių teismo prezidento prof. L. Vildhaberio, tarptautiniu mastu pripažinto žmogaus teisių gynėjo, atvykimas į mūsų šalį ir pagerbimas Teisės universitete vyksta taip entuziastingai, – baigdamas savo kalbą pareiškė G. Dalinkevičius.

Galime remtis ir žmogaus teisių gynimo tradicija Lietuvoje

Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis priminė reikšmingus istorijos faktus, kurie padeda suprasti, kad žmogaus teisių fenomenas – neatsiejama mūsų valstybės teisinės sistemos dalis. 1918 m. kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo priimtas pirmasis konstitucinis dokumentas – Laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. Tik 29 straipsniai tame dokumente, užtat visas 5-asis skyrius skirtas žmogaus teisėms įtvirtinti. Pradedant tuo Konstituciniu dokumentu visa tolesnė valstybės konstitucinės sistemos raida buvo dėmesingai skirta žmogaus teisėms reguliuoti. Tos pačios tradicijos nuosekliai laikomasi ir po 1990 m. – nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės Konstitucijoje bei teisiniuose dokumentuose.

Labai rimtas studijas, analizuojančias žmogaus teises, rektorius įžvelgia jau XVI a. gyvenusio Mykolo Lietuvio ir Andriejaus Volano (apie 1530-1610 m.) veikaluose, jau nekalbant apie žymių mūsų XX a. teisininkų Mykolo Römerio, Petro Leono darbus. Vadinasi, teisėtai galime ne tik didžiuotis, bet ir remtis lietuvių autorių veikalais, jau tapusiais istorine klasika, kuriuose nagrinėjamos žmogaus teisės.

Tačiau rūpestį kelia tai, kaip žmogaus teises įgyvendinti praktiškai. Beje, tai visų šalių skaudi problema, kadangi žmogaus teisių apsaugos įgyvendinimo mechanizmas yra labai sudėtingas. Kreipdamasis į susirinkusius, rektorius paprašė: nesimėgaukime kritikos strėlėmis varstydami teisėsaugą. Geriau paieškokime išeities, pasitelkdami įstatymų leidėjus, valdymo institucijų pozityviąją patirtį ir mokslo galias. Telkdami išmintį galime labai daug laimėti. O tos išminties esama visose institucijose – teismuose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūros ir advokatūros institucijose. Rektorius visus pakvietė sutelktai ir kryptingai dirbti. Svarbu kurti sistemą, kuri nežlugdytų darbuotojo, nes juk jam pačiam paskui teksią ginti kito žmogaus teises.

Kolegiškai apie kolegas

Ypatingos pagarbos žodžiu rektorius A. Pumputis kreipėsi į renginyje dalyvavusį Europos žmogaus teisių teismo atstovą prof. Praną Kūrį, kurio mokiniai, jau einantys profesorių pareigas, labai našiai dirba taip pat ir Teisės universitete. Rektorius padėkojo ir savo kolegoms, kitų šalies aukštųjų mokyklų rektoriams – būtent jie įgyvendina žmogaus prigimtinę teisę tobulėti. Aukštai vertindamas visas aukštąsias mokyklas, kurios rengia teisininkus, prof. A. Pumputis išskyrė Vilniaus universitetą, su kuriuo juk tenka sieti ir daugelio kitų mūsų aukštųjų mokyklų ištakas. Natūralu ir visiškai teisinga, kad senoji Alma mater savo intelektu ir patirtimi šiandien dosniai dalijasi, ko gero, su visomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis. A. Pumputis rado palankų žodį ir Vilniaus pedagoginiam universitetui, kurio rektorius prof. Antanas Pakerys taip pat dalyvavo iškilmėse. Šio universiteto absolventai moko visos Lietuvos moksleivius, tai su jų suteiktomis žiniomis ir palaiminimu į aukštąsias mokyklas rudenį ateina baigusieji viduriniosios grandies mokyklas. Ateina ir į Teisės universitetą, įgiję reikiamų žinių ir kvalifikacijų, baigę universitetą galės savo jau profesinę veiklą skirti žmogaus ugdymo bei gynimo reikalams. Šia proga dera priminti, jog lapkričio 14 d. Lietuvos teisės ir Klaipėdos universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Teisės universitetas padės mūsų pajūrio mokslo forpostui rengti jūrinės ir kitų teisės sričių specialistus.

Gyvenimą skyręs žmogaus teisėms ginti

LTU Senato pirmininkas prašo prof. L. Vildhaberį užimti jam išskirtą garbingą vietą, o Teisės fakulteto dekanas doc. Juozas Žilys susirinkusius supažindina su naujojo garbės daktaro biografija ir moksliniais laimėjimais.

Prof. Liucijus Vildhaberis gimė 1937 m. Bazelyje, Šveicarijoje. Studijavo Bazelio, Paryžiaus, Heidelbergo, Londono ir Jeilio universitetuose. 1989-1990 m. jis Bazelio universiteto Teisės fakulteto dekanas, 1990-1992 m. – rektorius designatus, 1992-1994 m. ėjo rektoriaus, prorektoriaus pareigas. Administracinę veiklą derino su pedagogine ir moksline veikla. Jau šiandien profesoriaus buvę mokiniai tapo žymiais Šveicarijos teisininkais, jie aktyvūs Europos teisinių ir politinių procesų dalyviai.

Profesoriaus darbų sąraše – 9 knygos, 165 straipsniai, jis 8 knygų redaktorius ir sudarytojas. Paskelbė tyrimą dėl valstybės valdžios ir konstitucinių problemų tarptautinės ir lyginamosios teisės, dalyvavo rengiant Šveicarijos konfederacijos federacinės konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos komentarus, nagrinėjo Vakarų Europos paprotinės tarptautinės ir municipalinės teisių santykio problemas, rinkimų teisės aktualijas ir paskelbė galutinį ekspertų komisijos pranešimą dėl Šveicarijos federacijos konstitucinės reformos. Mokslinė ir visuomeninė L. Vildhaberio veikla glaudžiai siejasi su žmogaus teisių ir laisvių gynimu, įtvirtinant humanitarines vertybes politikoje ir teisinėse sistemose. Įvairiu metu jam yra tekę būti Europos teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ekspertu Šveicarijos vyriausybėje ir parlamente, Lichtenšteino karalystės vyriausybėje. Nuo 1987 m. jis yra Austrijos žmogaus teisių instituto narys, 1992-1993 m. dirbo grupėje, kuri tyrė, kaip laikomasi žmogaus teisių valstybėse, kurios nėra Europos Tarybos narės, 1991-1996 m. dirbo misijose, kurios analizavo, kaip paisoma žmogaus teisių ir laisvių Bulgarijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. 1979-1987 m. Šveicarijos vyriausybei atstovavo žmogaus teisių komisijoje ir teisme. L. Vildhaberiui teko būti Kanados vyriausybės ekspertu tos valstybės aukščiausiame teisme, kai buvo sprendžiamas Kvebeko provincijos atskyrimo teisėtumo klausimas.

Turtinga L. Vidhaberio teisinės praktikos patirtis. 1975-1988 m. jis Lichtenšteino kunigaikštystės Aukščiausiojo teismo teisėjas, 1989-1994 m. – Amerikos plėtros banko administracinio tribunolo teisėjas. Nuo 1991 iki 1998 m. jis išrinktas Europos žmogaus teisių teismo teisėju, vėliau išrinktas šio teismo prezidentu – šias pareigas eina ligi šiol.

Prioritetas žmogaus teisėms – XX a. laimėjimas

Už nuopelnus žmogaus teisių apsaugos srityje, vaisingą mokslinę ir visuomeninę veiklą prof. L. Vildhaberiui suteiktas Bratislavos, Moldovos, Bukarešto, Prahos, Blagoevgrado, Sofijos universitetų, taip pat Rusijos mokslų akademijos Valstybės ir teisės instituto garbės daktaro vardai. 1999 m. jam įteiktas Šveicarijos Marcel-Benoist apdovanojimas. Nuo šiol prof. L. Vildhaberis – ir Lietuvos teisės universiteto garbės daktaras.

Jis apsiaučiamas toga, pirmieji naująjį garbės daktarą pasveikina Universiteto vadovai. Savo inauguracinę kalbą L. Vildhaberis pradeda lietuviškais žodžiais:

– Aš noriu visus karštai pasveikinti ir padėkoti už malonią progą būti čia kartu su Jumis, Lietuvos teisės universitete. Jūsų Universiteto Honoris Causa daktaro vardas man yra didelė garbė ir privilegija. Aš esu laimingas ir sakau Jums ačiū.

Toliau savo kalboje prof. L. Vildhaberis apžvelgė pastarąjį amžių, kai dominavo valstybių galios, kurios labai lengvai vedė į karus. Šiuo požiūriu individai buvo tarptautinės teisės subjektai, o ne objektai.

Po Antrojo pasaulinio karo susirinkę Europos teisininkai idealistai surašė žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekstą. Mat visi troško, kad nepasikartotų praėjusio karo baisumai. Geriausias būdas užtikrinti taiką ir saugumą – užtikrinti atitinkamas pirmiausia nacionalinio lygio žmogaus teises. Kolektyvinis žmogaus teisių įgyvendinimas, kuris reikalautų bent minimalios pagarbos žmogaus teisėms valstybėse – tai vienintelis būdas, kaip užtikrinti demokratinės visuomenės egzistavimą.

Pirmą kartą per visą žmonijos istoriją asmenys galėjo kvestionuoti vyriausybių sprendimus tarptautiniu lygiu. Tos žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, kuris tęsėsi visą XX amžių, išdava. Ir šis procesas nesibaigęs, pasak prof. L. Vildhaberio, dar tik žmogaus teisių vystymosi pradžia. Procedūra pasirinkta, bet jai dar trūksta jėgos, tarptautinis baudžiamojo teismo statutas dar neįsigaliojo. Geriausias visos idėjos įgyvendinimas – tai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ją pasirašiusi 41 Senojo žemyno valstybė.

Pareiškėjų padaugėjo penkeriopai

Jeigu 1993 m. į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre kreipėsi 2040 pareiškėjų, tai šiemet laukiama 10 tūkst. Taigi per 7 metus šis skaičius padidėjo penkeriopai. Ar tai daug, kai yra 800 mln. potencialių pareiškėjų, paliekame spręsti skaitytojui. Kreiptis į Strasbūro teismą galima bet kuria iš 37 Europos kalbų. Kadangi šis teismas atsakingas būtent už žmogaus teises Europoje, tad iš bylos visumos teisininkams tenka “išgliaudyti” būtent žmogaus teisių pažeidimo aspektus. Siekiama priimti kuo paprastesnius sprendimus. Jokia valstybė neturi išskirtinių privilegijų, kai kalbama apie žmogaus teises. Pasak kalbėtojo, visos valstybės turi sąžiningai ir kuo efektyviau bendradarbiauti, jeigu norime, kad Europa taptų tokia vieta, kur žmonės būtų gerbiami taip, kaip juos galima gerbti. Prof. L. Vildhaberis sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuvoje šiems idealams pritariama, antraip juk nebūtų įvykę ir šio jo pagerbimo.

Pakiliai skamba Lietuvos teisės universiteto choro atliekamas Vergų choras iš Dž. Verdžio operos “Nabukas”. Klaipėdos universiteto, su kuriuo Teisės universitetas prieš kelias dienas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, rektorius prof. Stasys Vaitekūnas įteikė prof. L. Vildhaberiui savo Universiteto sidabro medalį.

Skamba “Gaudeamus”. Pabaigoje naujasis garbės daktaras prof. L. Vildhaberis jam tekusias gėles padovanojo Universiteto chorui, o į susirinkusius kreipėsi šiais žodžiais:

– Nors su toga ir atrodau labai formaliai, bet kiekvieną norintį prašau prieiti prie manęs ir šnekinti neformaliai.

Views All Time
Views All Time
2901
Views Today
Views Today
1
0 0