Profesionalaus žurnalisto statusas ir pagalbos projektai jaunesnės demokratijos šalių žiniasklaidai – visa tai laukia Lietuvos žurnalistų, žengiančių Europos Sąjungon. Apie pokyčius pasakoja LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir Jungtinių Tautų Vystymo programos įgaliotoji atstovė Cihan Sultanoglu.

LŽS pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS:
„Iki gegužės 1 dienos bus priimti kai kurie transliuotojams svarbūs Visuomenės informavimo (VI) įstatymo pakeitimai. Įstatymą rengianti darbo grupė sutarė, kad būtina peržiūrėti ir pačias sąvokas: profesionalaus žurnalisto, laisvojo žurnalisto. Visų pataisų, matyt, nespėsime pateikti, tad nutarta, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas tam tikroms sritims – VI įstatymą ketinama suderinti su Civiliniu kodeksu, Konstitucinio Teismo nutarimu dėl informacijos šaltinio apsaugos, bus apsispręsta dėl žurnalisto statuso.

Įtvirtinant profesionalaus žurnalisto statusą, Lietuvos žurnalistų sąjunga kaip profesionalių žurnalistų organizacija, turės ne tik tam tikrų teisių, bet ir pareigų. Lietuvai tapus ES nare, nebebus gaunama dalis paramos, kurią Lietuva gaudavo, kol rengėsi stoti į ES – tapsime, kaip ir daugelis labiau išsivysčiusių šalių, valstybe donore. Tai reiškia, kad ne tik gausime paramą iš kitų valstybių, bet ir po truputį pradėsime tą paramą teikti.

Lietuva, kiekvienais metais gyvendama vis geriau, būdama ES nare, turės dalintis patirtimi ir teikti tam tikrą paramą, pavyzdžiui, intelektiniais resursais, mažiau išsivysčiusioms šalims. Situacija analogiška tai, kurią mes išgyvenome prieš maždaug 10 metų: ieškodami geresnio gyvenimo ir žengdami Europos link, naudojomės Švedijos agentūros „Sida“, kitų organizacijų ir fondų parama projektams įgyvendinti – dažniausiai ekspertine, kai kuriais atvejais ir finansine. Po dešimtmečio mes jau po truputį pradedame stotis ant savo kojų.

Lietuvos žiniasklaida, žurnalistų sąjunga net ir po stojimo į ES dar turės kur tobulėti ir paramos jai, matyt, reikės. Džiaugiuosi, kad kai kurie fondai nenusisuko ir mums padeda. Bet aišku, kad ir patys žurnalistai, ypač mūsų organizacijos, turės savo patirtimi dalintis su mažiau išsivysčiusiomis ar sudėtingesnes ekonomines situacijas išgyvenančiomis valstybėmis. Tai gali būti ne tik Afrikos, bet ir Vidurio Kaukazo valstybės, kurios šiandiena išgyvena ir politines, ir socialines krizes. Tose šalyse žiniasklaida irgi atsidūrė ieškojimų kelyje. Mūsų žmogaus teisių ekspertai jau dalinasi savo patirtimi užsienio šalyse, jų vizitus remia Jungtinių Tautų Vystymo programa.

Su Jungtinių Tautų Vystymo programos ekspertais aiškinomės galimybes, kaip Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos specialistai galėtų padėti formuotis demokratiškesnei, tarptautinius standartų paisančiai žiniasklaidai tose valstybėse. Buvo pripažinta, kad Lietuva yra toli pažengusi ir mūsų ekspertai yra pasiruošę (kai kuriais atvejais gali net turėti privalumų) tokiam darbui. Žinodami ne tik Europos problemas, bet ir politinį, ekonominį, socialinį kontekstą buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai galėtų pasidalinti patirtimi.

Lietuvos žurnalistų sąjunga kaip profesinė kūrybinė organizacija, matyt, negalės finansiškai paremti, bet su valstybės ir Jungtinių Tautų finansine parama mūsų žiniasklaidos ekspertai galėtų vykdyti projektus. Tam labiausiai būtų išnaudojamos intelektualiniai gebėjimai“.

Jungtinių Tautų Vystymo programos įgaliotoji atstovė Cihan SULTANOGLU:
„2003 metų Jungtinių Tautų Vystymo programos pasauliniame pranešime apie žmogaus socialinę raidą konstatuojama, kad Lietuva įsitvirtino tarp šalių, kurios turi aukštą žmogaus socialinės raidos indeksą. Be to, Lietuvos ekonomika – sparčiausiai auganti ekonomika visoje Europoje.

Taigi, savo veiklos programoje 2004–2005 metams į Lietuvą žvelgiame 2 aspektais.

Viena vertus, Lietuva turi savų spręstinų klausimų, pavyzdžiui, skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių mažinimas. Todėl Jungtinių Tautų vystymo programa, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuva, daugiausia dėmesio skiria gebėjimų stiprinimui tokiose srityse: nevyriausybinių organizacijų veikla, aplinkosauga, kova su korupcija, žmogaus teisių taikymas.

Tačiau kita vertus, nuo narystės ES pradžios, Lietuva tampa šalimi donore, kuri teiks paramą kitoms šalims. Prisijungdama prie Europos Sąjungos, kuri yra viena pagrindinių bendradarbiavimo plėtros srityje dalyvių, Lietuva įsipareigoja 4,68 proc. šalies indėlio į Europos Sąjungą skirti oficialiai plėtros ir pagalbos politikai įgyvendinti. Tačiau didelę reikšmę turi ir kitokia, ne tik finansinė parama. Per 14 nepriklausomybės metų Lietuva padarė didžiulę pažangą, šalis sukaupė daug žinių ir įgavo naudingos patirties įvairiose srityse. Mes norime pamatyti, kaip Lietuva sugebės pasidalinti savo patirtimi su kitomis šalimis, kurios tik dabar išgyvena pereinamojo laikotarpio sunkumus. Jungtinių Tautų vystymo programa nori būti vyriausybės ir pilietinių institucijų partnere ir padėti Lietuvai tapti šalimi donore.

2000 metais Jungtinių Tautų Tūkstantmečio viršūnių susitikime Lietuvos prezidentas, kartu su dar 147 valstybių vadovais pasirašė Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje aštuoniais Tūkstantmečio plėtros tikslais apibrėžtos JT ir pasaulio bendruomenės veiklos kryptis sprendžiant visuotines problemas. Aštuntasis tikslas kaip tik ir ragina suburti pasaulio bendruomenę įgyvendinti plėtros ir pagalbos politiką, kurio Lietuva įsipareigojo siekti. Lietuvos vyriausybė jau ėmėsi svarbių žingsnių įtvirtinant plėtros ir pagalbos politiką. Buvo priimtos nuostatos dėl šalies plėtros ir pagalbos politikos 2003-2005 metams. Jose taip pat įvardintos prioritetines šalys, kurioms Lietuva ketina teikti paramą.

Tačiau, nors ir priimta strategija bei veiksmų planas, labai svarbu, kad visuomenė daugiau žinotų apie plėtros ir pagalbos politiką, o taip pat suprastų bei remtų su ja susijusius veiksmus. Plėtros ir pagalbos politika yra ne tik valstybės įsipareigojimas padėti kitoms šalims, bet ir tarptautinio solidarumo ženklas. Lietuva siekia vis didesnės įtakos formuojant politiką tarptautiniu mastu, todėl pagalba plėtrai gali būti geras instrumentas tai pasiekti.

Plėtros ir pagalbos politikos įgyvendinimas bus didelis iššūkis Lietuvai, įpratusiai priimti, o ne teikti paramą. Valstybės politikai pritaria ir remia pagalbą plėtra, tačiau visuomenė turi būti dar labiau informuota, kad pritartų vykdomiems sprendimams. Mes gyvename globalizacijos laikotarpiu. Šiuolaikiniame pasaulyje yra tiek daug galimybių, kuriomis gali pasinaudoti žmonės vienose šalyse ir kurių sau negali leisti kitose šalyse gyvenantys žmonės. O kartais jų poreikiai tokie paprasti – geriamas vanduo ar medicinos paslaugos vaikams. Plėtros ir pagalbos politika suteikia geresnio gyvenimo galimybę.

Kadangi žiniasklaida yra labai svarbi formuojant visuomenės nuomonę, manyčiau jos vaidmuo supažindinant visuomenę su pagalbos plėtrai tema yra itin reikšmingas. Tikiu, kad žurnalistai priims šį iššūkį ir Lietuvos visuomenė taps aktyvia plėtros ir pagalbos politikos dalyve pasaulyje ir lygiaverte pasaulio bendruomenės nare“.

Views All Time
Views All Time
1683
Views Today
Views Today
2
0 0