Užkardos laisvam žodžiui Kinijoje

Tarptautinė spaudos laisvės gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ pasmerkė vis labiau stiprėjančią interneto cenzūrą Kinijoje po to, kai kovo pradžioje buvo uždaryta prieiga prie „Wall Street Journal“ ir „Deutsche Welle“ tinklapių kinų kalba. Prieš tai buvo uždarytas diskusijų forumas, skirtas Kinijai priklausančiai Mongolijos daliai. Kinijos valdžia vis labiau „prisuka veržles“ internete ir „išjunginėja“ net pagrindines Vakarų žiniasklaidos priemones.

Vasario pabaigoje buvo be ceremonijų „išjungtas“ Mongolijos kultūrai ir istorijai pašvęstas diskusijų forumas, nesusijęs su tokiomis jautriomis temomis, kaip politika ir religija. 2002 metais įkurtas tinklapis buvo tapęs vienu populiariausių Mongolijos regione, okupuotame Kinijos 1947 metais ir politine situacija primenančiame Tibetą.

Kinijos valdžia naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis stebėti interneto naršytojus, perimti jų elektroninius laiškus ir filtruoti naujienas. Šimtai tūkstančių tinklapių yra neprieinami šalies viduje. Pasodinusi 60 žmonių už grotų, Kinija yra didžiausias „kiberdisidentų“ kalėjimas pasaulyje.

Esminiai pasikeitimai JAV žiniasklaidoje

Ne be trūkumų ne tik Kinijos, bet ir demokratinių Vakarų valstybių spauda. Kovo viduryje paskelbtoje JAV žiniasklaidos studijoje teigiama, jog žurnalistika šiuo metu išgyvena ypatingus pasikeitimus, beveik tokius pat reikšmingus, kaip telegrafo ar televizijos išradimas.

JAV Kolumbijos universiteto specialistų parengtame pranešime teigiama, jog susidarė užburtas ratas – dėl mažėjančių auditorijų mažinamas naujienų tarnybų darbuotojų skaičius, o tai savo ruožtu stiprina visuomenės įtarimą, jog žiniasklaidos organizacijoms svarbiau yra pelnas, o ne tarnavimas visuomenei. Toks žiniasklaidos įvaizdis toliau menkina jos prestižą.

„Amerikiečiai mano, jog žurnalistai yra aplaidesni, mažiau profesionalūs, ne tokie dori, mažiau jautrūs, šališkesni nei devintajame dešimtmetyje“, -sakoma pranešime. „Žurnalistai tiki, jog jie dirba visuomenės labui ir todėl bando būti teisingi bei nepriklausomi. Visuomenė mano, jog jie arba meluoja, arba apgaudinėja save. Jos požiūriu, žiniasklaidos įmonės iš esmės veikia tam, kad uždirbtų pinigus, o žurnalistus, dirbančius šiose bendrovėse, labiausiai skatina profesinės ambicijos ir savanaudiškumas.“

Dauguma amerikiečių naujienas vis dar sužino iš televizijos, ypač krizių metu. 2003 metų vasario duomenimis, 83 proc. amerikiečių daugumą naujienų gauna iš televizijos, 42 proc. – iš laikraščių, 19 proc., – iš radijo, 15 proc. – internete. Apklausoje buvo galima minėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagrindiniai laikraščiai, centriniai bei vietiniai TV kanalai praranda auditoriją. Didėja tik etninių, alternatyvių ir internetinių žiniasklaidos priemonių vartotojų skaičius.

Jaunesnės amerikiečių kartos nebeturi įpročio kasdien skaityti laikraštį. Nuo 1997 metų vėlyvųjų TV naujienų žiūrovų skaičius sumažėjo 16%.

„Beveik 30 milijonų žmonių vis dar žiūri vakarines naujienas ir programos vis dar pelningos. Tačiau tendencija kelia nerimą. Vakaro naujienų reitingai sumažėjo 59 proc. nuo jų populiarumo viršūnės prieš tris dešimtmečius. Auditorija sensta – amžiaus vidurkis siekia beveik 60 metų, kai tuo tarpu vidutinis amerikiečių amžius yra 35 metai“, – sakoma tyrime.

Dar viena nerimą kelianti tendencija – žiniasklaidos priemonių konsolidacija. 22 kompanijų leidžiami laikraščiai sudaro 70 proc. viso kasdienio tiražo, 20 kompanijų priklauso daugiau kaip 20 proc. šalies radijo stočių. Vietinės televizijos rinkoje 10 didžiausių kompanijų valdo 30 proc. visų TV stočių, pasiekiančių 85 proc. žiūrovų.

Šališkumas ir nutylėjimai Ispanijos spaudoje

Kritikuojama ir Ispanijos žiniasklaida. Po didžiulės tragedijos, ištikusios šalį kovo viduryje, įvykę parlamento rinkimai netikėtai atnešė pergalę socialistams ir ne vienerius metus šalį valdę konservatoriai turės pasitraukti. Kaip rodė ikirinkiminės apklausos, ne vienas milijonas Ispanijos gyventojų buvo neapsisprendę, už ką balsuos per rinkimus. Lemiantys veiksniai buvo teroristinis aktas ir žiniasklaidos įtaka.

Ispanijos žiniasklaidos šališkumą kritikuoja ir Tarptautinė žurnalistų federacija, ir patys ispanai – rašytojai, akademikai, dainininkai, aktoriai ir žurnalistai kartu kritikuoja atvirų politinių diskusijų nebuvimą.

Priežastys, kodėl Ispanijos spauda pilna nutylėjimų – Franko diktatūros palikimas, palyginti jauna demokratija šalyje ir netobuli įstatymai.

Žiniasklaidos priemonių netrūksta, tačiau patys ispanai mano, jog kiekviena jų yra politiškai šališka. Ir tai pasakytina ne tik apie privačius laikraščius ar stotis, bet ir apie visuomeninį transliuotoją. Prieš kurį laiką Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja Ispanijos visuomeninį radiją ir televiziją pateikė kaip „manipuliavimo naujienomis“ pavyzdžius.

Ispanijos visuomeninės televizijos žurnalistės Curra Ripolles brolis buvo vienas iš 62 Ispanijos taikdarių, žuvusių praėjusiais metais Turkijoje skrendant iš Afganistano. Aukų artimieji apkaltino vyriausybę, jog ši, užuot garantavusi saugų skrydį, pasirinko pigų variantą, – lėktuvas nebuvęs techniškai tvarkingas. „Visuomeninė televizija niekada nepraneš apie mūsų nepasitenkinimą“, – sako žurnalistė. Televizijoje buvo atspindima tik vyriausybės pozicija, jog dėl avarijos kaltas pilotas. Valstybinės žiniasklaidos priemonės aktyviai propagavo ir vyriausybės nuomonę, jog už teroristinį aktą atsakinga baskų organizacija ETA, nors įrodymų buvo mažai, o faktai rodė ką kita.

Views All Time
Views All Time
2151
Views Today
Views Today
1
0 0