Šių metų vasario mėn. Elektrėnų policijos komisariatas mūsų savaitraščiui „Elektrėnų kronika“ pasiūlė pasirašyti abipusio bendradarbiavimo sutartį ,,siekiant geriau informuoti gyventojus apie Elektrėnų savivaldybės teritorijoje  padarytas ir išaiškintas  nusikalstamas veikas…“. Bendradarbiavimo sutartį paruošė Elektrėnų policijos komisariatas.  Sutartyje įrašytas  įsipareigojimas ,, …pateikti Elektrėnų savivaldybės gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)…“ pasirodė abejotinas. Be to, kovo mėn. redakcija gavo raštą, kad informaciją iš PK gaus tik akredituoti žurnalistai ir atsiuntė ,,Žurnalistų akreditavimo Elektrėnų policijos komisariate ir jų darbo taisykles“. Kovo 29 d. dalyvavau  Lietuvos Teisingumo Ministerijoje vykusioje konferencijoje ,,Teisinės tematikos publikacijos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse: kokybės standartai ir problemos“, kurią organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Konferencijoje kalbėjo LŽS pirmininkas D. Radzevičius, Teisingumo ministras  P. Baguška, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, advokatė L. Meškauskaitė, išleidusi knygą ,,Žiniasklaidos teisė“, žurnalistai R. Grinevičiūtė, V. Matulevičius ir kt. Konferencijos metu konsultavausi su LŽS pirmininku D. Radzevičiumi dėl iš Elektrėnų PK gautų dokumentų. Atsakymą pateikiu skaitytojams:   

LŽS pozicija: Į Lietuvą grįžta cenzūra, kurią vykdys policija

Lietuvoje gali būtį grąžinta cenzūra, kurią bendradarbiavimo sutartimis su laikraščių redakcijomis įtvirtina atskirų policijos komisariatų vadovybė.

Lietuvos žurnalistų sąjunga įspėja, kad Lietuvoje stiprėja tendencijos valstybinėse įstaigose kontroliuoti žiniasklaidos turinį ir tai bandoma įteisinti Konstitucijai bei įstatymams prieštaraujančiais metodais.

Išanalizavome gautą Bendradarbiavimo sutartį (2007 02 09, Nr. 28-ST1-3), pasirašytą tarp UAB „Elektrėnų kronika“ , leidžiančios to paties pavadinimo laikraštį, ir Elektrėnų policijos komisariato. Sutartis numato, kad jos objektas – abipusiai naudingas bendradarbiavimas siekiant kuo geriau informuoti gyventojus apie Elektrėnų savivaldybės teritorijoje padarytas ir išaiškintas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei komisariato vykdomą prevencinę veiklą teisėtvarkos srityje.

Lietuvos žurnalistų sąjungai sukėlė įtarimą, kad pati sutartis neatitinka sutartims keliamų reikalavimų. Joje numatyti tik trys svarbesni punktai – sutarties objektas, šalių įsipareigojimai ir bendrosios sąlygos. Deja, nenumatytos jokios teisės ir jokia atsakomybė. Todėl galima teigti, kad šia sutartimi redakcija tik įsipareigoja policijai būti naudinga kuriant jos teigiamą įvaizdį.

Didžiausią nerimą dėl spaudos laisvės kelia redakcijai numatyti įsipareigojimai. Visų pirma, redakcija įsipareigoja „pateikti Elektrėnų savivaldybės gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju) apie savivaldybės teritorijoje vykstančius ar įvykusius kriminalinius procesus (įvykius)“. Tai iš esmės pažeidžia vieną pagrindinių visuomenės informavimo principų, numatytų Visuomenės informavimo įstatyme – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Bet koks įpareigojimas dėl išankstinio straipsnio suderinimo su valdžios institucijomis ar jų įgaliotais atstovais yra tapatus cenzūrai.

Be to, sunkiai suprantamas ir paaiškinamas sutartyje numatytas įpareigojimas policijos komisariatui pagal galimybes teikti informaciją redakcijai. Juk Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai nurodo, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą, todėl jokių papildomų įpareigojimų nebereikia.

Tačiau bene labiausiai visuomenės informavimo laisvei pavojų kelia įsipareigojimas derinti laikraščio publikacijas su policijos atsakingais pareigūnais dėl to, kad Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis nurodo aiškų draudimą taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus. Įstatyme nurodoma, kad viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Todėl bet kokie bandymai į sutartis su viešosios informacijos rengėjais įtraukti pareigas žurnalistams iš anksto prieš skelbiant straipsnius juos derinti su valstybinės valdžios atstovais – pirmasis žingsnis į cenzūros įteisinimą Lietuvoje.

Šis precedentas paskatino Lietuvos žurnalistų sąjungą viešai kreiptis į už policijos veiklą atsakingas institucijas su prašymu ne tik įvertinti minėta praktiką, bet ir atlikti tyrimą, ar tokiomis ir panašiomis formomis nevyksta analogiški procesai ir kituose rajonuose. LŽS taip pat prašo kolegų žurnalistų ir leidėjų nedelsiant informuoti LŽS apie galimas bet kokias antikonstitucines žiniasklaidos turinio kontrolės formas. Jei tokie faktai kartosis arba minėti faktai nebus tinkamai ištirti, tuomet LŽS bus priversta kreiptis į Europos žurnalistų federaciją ir Tarptautinę žurnalistų federaciją dėl tokios praktikos įvertinimo. LŽS taip pat oficialiai paprašė minėtos sutarties teisinę ekspertizę atlikti ir nepriklausomus teisės ekspertus. Gauti rezultatai bus persiųsti šalies Prezidentui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamento vadovybei.

Views All Time
Views All Time
3050
Views Today
Views Today
1
0 0